Aviacijos įmonių ir turizmo sektoriaus augimas
Šių metų pradžioje realiosios aviacijos įmonių pajamos Lietuvoje išaugo 61 proc. Po pandemijos oro kelionių bumas yra būdingas visose Baltijos šalyse. Neatsilieka kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių pajamos, kurios Lietuvoje išaugo 38 proc., nors į užsienį keliaujančių turistų skaičius vis dar mažesnis nei prieš „Covid-19“ pandemiją. Taigi, šis reikšmingas kelionių organizatorių pajamų padidėjimas rodo, kad Lietuvos turistai atostogoms išleidžia daugiau, rinkdamiesi iš anksto suplanuotas ir brangesnes keliones. Tuo tarpu estai ir latviai kelionėms neišlaidauja; realiosios kelionių organizatorių pajamos Latvijoje šiemet sumažėjo 4 proc., Estijoje augo 3 proc.
Infrastruktūros statybos sektorius plečiasi visose Baltijos šalyse
Sparčiai besiplečianti infrastruktūros statyba, skatinama ES investicijų, yra dar vienas ryškus augimo taškas. Infrastruktūros statybos įmonės šiuo metu džiaugiasi spartaus augimo ciklu. Prie šio augimo reikšmingai prisideda investicijos į atsinaujinančios energijos ir gynybos projektus. Inžinerinių statybos darbų apimtis, pakoreguota pagal infliaciją, šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Lietuvoje padidėjo 26 proc., Latvijoje ir Estijoje atitinkamai augo 7 proc. ir 6 proc. Prognozuojama, kad šio sektoriaus augimas laikysis stabilus ir ateityje.
Paslaugų įmonių pajamos padidėjo 12 proc.
Paslaugų įmonių pajamos, pakoreguotos pagal infliaciją, per pirmąjį šių metų ketvirtį padidėjo 12 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo tarpu, lyginant paslaugų verslo sektorių kitose Baltijos šalyse, matyti priešingos tendencijos: per pirmuosius tris šių metų mėnesius paslaugų įmonių pajamos, pakoreguotos pagal infliaciją, Estijoje sumažėjo 1 proc., o Latvijoje – 3 proc. Be kita ko, šiais metais Lietuvoje atsigauna sausumos transporto įmonių pajamos ir mažmeninė prekyba, spartaus augimo tempo nelėtina informacinių paslaugų įmonės ir paslaugų centrai.
Iššūkiai ir galimybės
Nepaisant šių teigiamų tendencijų, Lietuvos ekonomika susiduria su verslo finansavimo iššūkiais, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms. Sunkus priėjimas prie paskolų gali stabdyti smulkaus verslo augimą. Tačiau mažėjantis „Euribor“, energijos kainų kritimas ir didėjanti vartotojų perkamoji galia suteikia vilčių. Lietuvos ekonomika, palyginti su kaimyninėmis šalimis, demonstruoja atsparumą ir augimo potencialą.
Svarbu išnaudoti šias galimybes ir spręsti finansavimo problemas, kad būtų užtikrintas tvarus ekonomikos augimas. Išsprendusios pakankamo skolinimosi ir naujo kapitalo pritraukimo kliūtis, visos Baltijos šalys galėtų vėl užvesti tvaraus augimo variklį. Tai taip pat padėtų Baltijos šalims išvengti vadinamųjų vidutinių pajamų spąstų, kai ekonomikos augimas yra per lėtas, kad būtų pasiektas pagrįstas klestėjimas.
