Nors bendrovių vadovai ir žino apie BDAR numatytas baudas bei pareigą atlyginti žalą, tačiau didžioji dalis verslo subjektų vis dar galimai netinkamai įgyvendina BDAR reikalavimus ir nesusimąsto apie galinčią kilti atsakomybę. Susiduriama su požiūriu, jog bet kokiu atveju, baudą ir žalą privalės atlyginti bendrovė.
BDAR ir bendrovės vadovo atsakomybė iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip tarpusavyje visiškai nesusiję dalykai. Visgi galiojantis reglamentavimas bei teismų praktika perša priešingą mintį. Tam tikrais atvejais galima siekti bendrovės vadovo atsakomybės už bendrovės, dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo, gautą baudą ir patirtą žalą, kurią vadovas turi atlyginti asmeniškai.
Kas kompensuoja bendrovės patirtą žalą?
Teismų praktikoje apstu pavyzdžių, kuomet bendrovės patirtą žalą privalėjo kompensuoti asmeniškai bendrovės vadovas. Verta paminėti atvejus, kuomet bendrovės vadovas pripažintas atsakingu už Valstybinės mokesčių inspekcijos paskirtą baudą ir turėjo atlyginti dėl to bendrovės patirtą žalą.
Vadovo teisinis statusas ir jo atsakomybė turi ypatumų. Bendrovės vadovas yra ir vienasmenis valdymo organas, ir bendrovės darbuotojas. Tuo atveju, jeigu vadovas pažeidžia jam, kaip valdymo organui, nustatytas pareigas, jam gali kilti civilinė atsakomybė, grindžiama visiškos žalos atlyginimo principu.
Toks ypatingas vadovo statusas kartu įpareigoja elgtis itin rūpestingai ir sąžiningai. Vadovo rūpestingumo pareiga, pirmiausia, nustato paties vadovo teisėto elgesio reikalavimą. Tačiau vadovas taip pat privalo prižiūrėti, kad ir pačios bendrovės veikla būtų teisėta. Vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu ir juridiniu asmeniu apskritai. Tai apima ne tik pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, tačiau taip pat tvarkyti asmens duomenis teisėtai, kaip tai numato BDAR.
Pripažįstama, jog už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą, bendrovės vadovui atsakomybė kyla pagal įstatymą, bet ne darbo sutarties pagrindu. Todėl už BDAR įtvirtintų reikalavimų nevykdymą, vadovui kyla civilinė atsakomybė. Užtikrinti bendrovės atitiktį BDAR yra išimtinė bendrovės vadovui, kaip valdymo organui, nustatyta pareiga.
Verslo sprendimų priėmimo taisyklė
Nors Lietuvoje ir taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), ji nėra panacėja. Ši taisyklė skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus.
Tais atvejais, kai bendrovės vadovas bendrovės veiklą organizuoja pažeisdamas teisės aktuose nustatytas pareigas, verslo sprendimo priėmimo taisyklė nėra taikoma. Verslo sprendimu laikomas toks vadovo veiksmas, kurio atlikimas nesusijęs su imperatyvų, nustatytų įstatymuose, vykdymu, t. y. vadovas turi galimybę pasirinkti mažiausiai tarp dviejų alternatyvų.
Jeigu bendrovei yra skiriama bauda už BDAR pažeidimus arba bendrovė atlygina asmens, kurio duomenys neteisėtai buvo tvarkomi, patirtą žalą, bendrovės akcininkai turi teisę siekti vadovo atsakomybės, prašant atlyginti dėl to bendrovės patirtą žalą. Tokiu atveju žalą sudarytų paskirta bauda ir (arba) atlyginta žala. Šios sumos neturėtų būti vertinamos kaip nepasiteisinęs komercinis sprendimas. Verslo rizikos prisiėmimas, ir verslo sprendimų priėmimo taisyklė šiuo atveju neturėtų būti taikoma. Vadovas už pagal BDAR gautą baudą ir (arba) atlygintą žalą atsako civiline tvarka ir jo atsakomybė nėra ribojama.
Net ir tais atvejais, kai verslo sprendimo priėmimo taisyklė nėra taikoma, vadovas turi atlyginti bendrovės patirtą žalą tik tuomet, kai įrodomos visos jo civilinės atsakomybės sąlygos. Konkrečiai, nustatomi jo neteisėti veiksmai, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Kaltė preziumuojama, tačiau atsakomybės siekiantis išvengti vadovas turi teisę ją paneigti ir tokiu būdu atsakomybės išvengti.