Kur susitraukimas ryškiausias? Apdirbamosios gamybos produkcija atitinkamai mažėjo 9,2 procento. Neigiamos nuotaikos įsivyrauja tokiuose sektoriuose kaip odos ir odos dirbinių gamybos, pagrindinių metalų, chemikalų ir chemijos produktų gamybos, medienos gaminių gamybos, kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos. Toliau krinta vakar plačiai aptartas baldų gamybos sektorius, kenčia tekstilės gaminių gamyba. Iš tiesų nedaug liko apdirbamosios pramonės sektorių, kuriuose būtų fiksuojamas produkcijos augimas – didieji, stambieji gamintojai šiandien jau išgyvena sunkius laikus.
Sunku šiandien surasti teigiamų ir pasaulio, Europos Sąjungos (ES) ekonomikų ženklų. Kol kas visą dėmesį kausto didelis neapibrėžtumas, vis dar nesibaigianti Europos Centrinio Banko palūkanų normų didinimo drama. Turint prieš akis tokį didelį nerimą keliantį vaizdą, norėtųsi užduoti natūralų klausimą valdantiesiems: kas turėtų imtis sprendimų, kurie ir taip jau vėluoja?
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. RRF) lėšos, turėjusios padėti Lietuvai atsigauti po „Covid-19“ pandemijos, iki šiol yra labiau miražas nei realios finansinės priemonės, galėjusios ir turėjusios jau šiandien amortizuoti pramonės (ir ne tik jos) patiriamus sunkumus. Jei antras RRF lėšų išmokėjimas yra priklausomas nuo teikiamos mokesčių reformos, kokia tikimybė, kad: a) ji šio politinio sezono serijoje bus pateikta (manyčiau, kad tikimybė labai menka); b) ar ji bus pateikta rudens sezono sesijoje (po pirmalaikių rinkimų svarstymų chaoso – tikimybė, manau, lygi kokiems 5 proc.); c) atsistatydinus Vyriausybei, formuojama nauja Vyriausybė, kuri teikia naują mokesčių reformą (tikimybė, kad parengtų ir pateiktų laiku, net mažesnė nei 5 proc.).
Kitais žodžiais tariant, nematau, kaip ir kokiu būdų RRF lėšos realiai dar galėtų neįstrigti šiuo metu šalį krečiančiame politiniame ir biurokratiniame chaose. Visiems puikiai žinoma, kad politinio nestabilumo ir priešrinkiminiu laikotarpiais biurokratija nedirba ir nepriiminėja sprendimų. O jų reikia dabar!
Šiandien kiekviena diena yra aukso vertės, kiekviena diena vėliau priimtas sprendimas reiškia, kad RRF lėšos mus pasieks vėliau, ekonomiką teigiamas efektas pasieks vėliau, darbuotojų gali tekti atleisti daugiau.
Mažai kalbame apie RRF naujai papildančią paskolinę paramos dalį. Jau minima, kad ji bus skirstoma rinkos sąlygomis, t. y. taikant šiuo metu galiojančias palūkanų normas, kurios Lietuvoje yra vienos aukščiausių ES.
Nežinau, kuo nusikalto Lietuvos pramonė, bet, kai kalbame apie paramą, tai ji bent jau turėtų būti panaši į paramą (veikti ten, kur neveikia rinka). Kitaip tariant, jei parama skirta ekonomikai gaivinti po „Covid-19“ pandemijos, tai iki jos sulauksime turėtume būti dar nepamiršę pandemijos.
Sunku suprasti, kas šiuo metu vyksta valstybėje, bet NIEKAM gero tai nežada tuo metu, kai reikalingas stiprus pečių surėmimas visose srityse.
