Lietuvoje socialinio verslo ekosistemos plėtra vis dar susiduria su tam tikrais iššūkiais: reikia tvarios įgalinančios teisinės bazės, didesnių galimybių pritraukti atitinkamą finansavimą, didesnio visuomenės ir suinteresuotųjų šalių įsitraukimo bei žinomumo skatinimo. Lietuvos socialinio verslo asociacijos (LISVA) bendruomenė mato didelį potencialą ir tiki, kad įgyvendinus reikalingus pokyčius, Lietuva galėtų tapti viena pažangiausių socialinio verslo ekosistemų Europoje.
Pagaliau turime socialinio verslo apibrėžimą įstatyme – aktyviai ir nuosekliai dirbome šiuo klausimu kartu su socialinio verslo bendruomene ir kitais partneriais. Tai yra svarbus postūmis socialinio verslo ekosistemai Lietuvoje. Apibrėžimas suteikia daugiau aiškumo, nuoseklumo ir tvarumo šios verslo kategorijos plėtrai, padeda didinti žinomumą. Tai ne tik įteisina socialinio verslo statusą, bet ir užtikrina, kad socialiniai verslai galėtų būti lengviau identifikuojami ir skatinami nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu.
Mano atstovaujama asociacija vienija gerai žinomus Lietuvos socialinio verslo ir pokyčių lyderius. Jų įmonės bei organizacijos sprendžia visuomenines ir aplinkosaugines problemas, turinčias teigiamos įtakos beveik penktadaliui milijono Lietuvos gyventojų. Atsižvelgdami į dabartinę situaciją ir galimus iššūkius, pateikėme naujosios Vyriausybės programai pasiūlymus, skirtus socialinio verslo ekosistemos stiprinimui ir visuomenės atsparumui didinti. Į pasiūlymus įtraukti svarbūs aspektai, susiję su teisine baze, socialinio verslo vystymo priemonių stiprinimu, socialiai atsakingų viešųjų pirkimų plėtra, verslo gebėjimų stiprinimu, visuomenės informuotumo didinimu, viešųjų paslaugų perorganizavimu ir pan. Apžvelgiu keletą svarbių pasiūlymų, kurie galėtų reikšmingai prisidėti prie situacijos keitimo.
Visų pirma, išlieka aktualus teisinės bazės kūrimas socialiniam verslui. Siekiant užtikrinti socialinio verslo sektoriaus augimą ir ilgalaikę plėtrą, būtina sukurti įgalinčią ir darnią teisinę bazę, kuri ne tik suteiktų socialiniam verslui aiškų teisinį statusą, bet ir apibrėžtų šio sektoriaus veiklos specifiką bei reglamentuotų svarbiausias sąlygas, įgalinančias jo plėtrą. Aiškus teisinis statusas yra būtinas, kad socialinis verslas galėtų veikti stabilioje ir skaidrioje aplinkoje, kuri didina visuomenės, investuotojų ir partnerių pasitikėjimą.
Siekiant užtikrinti sektoriaus augimą, reikia socialinį verslą įtraukti į strateginius šalies dokumentus ir ES finansavimo programas. Aiškiai apibrėžtos nuostatos sudarytų galimybes socialiniam verslui lengviau gauti tikslinį finansavimą ir naudotis ES investicijomis, kurios galėtų būti nukreiptos į socialinių problemų sprendimą, užimtumo didinimą bei inovatyvių sprendimų kūrimą. Be to, tai sustiprintų socialinio poveikio mastą ir užtikrintų sektoriaus ilgalaikį palaikymą, leidžiantį efektyviai mažinti socialinę atskirtį, skurdą bei spręsti aplinkosaugos problemas. Tokia integracija taip pat padidintų ES lėšų panaudojimo efektyvumą, prisidėdama prie tvarios ir darnios šalies plėtros.
Socialinis verslas sėkmingai vystosi tik bendradarbiaujant su kitomis visuomeninėmis organizacijomis ir verslo subjektais. Siūlome kurti ilgalaikes verslumo kompetencijų stiprinimo ir nuolatinės ir/arba reguliariai pasikartojančiais mentorystės programas, skirtas socialiniam verslui, kurios apimtų investicijų pritraukimą, poveikio matavimo mokymus ir praktines plėtros strategijas. Vienas iš sėkmingų pavyzdžių yra mūsų asociacijos jau antrus metus iš eilės organizuojama socialinio verslo akceleravimo programa „Poveikio akademija“, kuri padeda skatinti socialinio verslo augimą ir inovacijas, suteikdama dalyviams praktines žinias, mentorystę ir prieigą prie tinklų, kurie reikalingi sėkmingai plėtrai. Ši programa ne tik ugdo verslumo kompetencijas, bet ir stiprina sektoriaus poveikį, sprendžiant socialines ir aplinkosaugines problemas.
Daugelyje šalių yra plačiai taikoma finansinės inžinerijos praktika, apimanti mikrokreditus ir kitas tikslines finansines priemones, socialinio verslo augimui bei plėtrai. Jei Vyriausybė remtų šiuos instrumentus, taip užtikrintų socialiniams verslams galimybes sparčiau pritraukti reikalingas investicijas ir sėkmingai veikti ilgalaikėje perspektyvoje jas įgyvendinant per specialiai tam dedikuotą fondą. Vienas sėkmingai veikiančių pavyzdžių yra Airijos socialinių finansų fondas („Social Finance Foundation – Finance for Social Good“), kuris per pastaruosius 7 metus nuo savo įkūrimo pradžios paskolino penktadalį milijardo 2000 socialinės ekonomikos organizacijų ir įmonių.
Būtina tęsti ir plėsti viešųjų paslaugų perdavimą socialinio verslo organizacijoms ir įmonėms, siekiant užtikrinti kokybišką, socialiai atsakingą paslaugų teikimą, kuris atitiktų vietos bendruomenių poreikius, tokius kaip pagalba pažeidžiamoms grupėms, prieinamos sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugos, neformalus švietimas, aplinkosaugos sprendimai, kultūros bei rekreacijos plėtra ir pan.
Taip pat siūlome išsikelti ambicingą tikslą – per ketverius metus penkis kartus padidinti socialinio verslo įmonių ir organizacijų skaičių, sudarant palankią ekosistemą šiam augimui. Tam būtina pasitelkti visas minimas priemones: stiprinti socialinio verslo teisinę bazę, plėsti viešųjų paslaugų perdavimą socialiniam verslui, įgyvendinti socialiai atsakingus viešuosius pirkimus, užtikrinti tikslinius mokymus skaitmeniniam proveržiui, skatinti dialogą su partneriais ir didinti socialinio verslo žinomumą bei visuomenės palaikymą. Šių veiksmų integracija sudarys reikiamas sąlygas socialiniam verslui augti, prisidedant prie šalies darnaus ekonomikos ir socialinio vystymosi.
