SFP stiprybės
Infliacijai stabiliai augant žmonės taip pat nesustos vis daugiau investuoti į NT, nes tokios investicijos išlieka pačia populiariausia investicija Lietuvoje. Ši tendencija turėtų išlikti ir 2022 m. SFP stiprybė – tai suteikta galimybė į NT investuoti praktiškai kiekvienam, nes technologijų dėka į NT dabar galima investuoti ir nuo 50 eurų, nereikia turėti dešimtimis tūkstančių.
2022 m. SFP augimo tempai jeigu ir lėtės, tai labai atsargiai. Per trejus-ketverius metus su investicijomis į NT dirbančios platformos užsitarnavo vartotojų pasitikėjimą savo technologine investavimo inovacija.
Apskritai alternatyvaus finansavimo rinka tapo pakankamai užpildyta. 2021 m. veikė sutelktinio finansavimo platformos, privataus kapitalo paskolų fondai bei iš naujo atrastos obligacijos. Mažas ir vidutinio dydžio verslas negavęs paskolų iš didžiųjų bankų, ieškojo greitų, nebrangių ir trumpų pinigų - paskolų. Rinka juos pasiūlė aukščiau išvardintomis formomis.
2021 m. mažėjant finansavimo palūkanoms (nuo 10-12 proc., iki 6-9 proc.), pingant paskoloms sutelktinio finansavimo platformose į jas kreipėsi labiau patyrę ir stiprios finansinės būklės verslai. Tai paskatino ir patyrusių investuotojų aktyvumą - investuotos didesnės sumos, jas skaidant tiek į žemesnės rizikos ir mažesnės grąžos projektus, generuojančius 5-6 proc., grąžą, tiek ir į didesnės rizikos.
Verta paminėti, kad didėja visuomenės investicinis raštingumas. Tai, kad pinigai „turi dirbti“, supranta vis jaunesnis investuotojas. Pernai stebėjome sparčiai jaunėjantį investuotojo portretą.
Taip pat akivaizdžiai matomas tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje institucinių pinigų įsiliejimas į sutelktinio finansavimo rinką. Platformos tampa atrankos mechanizmu instituciniams investuotojams. Tad kyla klausimas, kaip tai paveiks mažmeninius investuotojus per ateinančius kelerius metus.
Galimybė ar grėsmė?
Svarbi tendencija - Europoje gana daug SFP, finansavusių projektus, kurių vertė yra iki 10 mln. yra kelios dešimtys. Tačiau finansavusių projektus, kurių vertė apie 50 mln. – jau mažiau nei 10. O gebančių finansuoti projektus, kurių vertė viršija 100 mln. Eurų yra vos kelios.
2021 m. lapkritį patvirtinta ES sutelktinio finansavimo direktyva suvienodins reguliavimą visoje Europoje, mano nuomone, turėtų paskatinti platformų konsolidaciją. Tad per kelerius metus turėtume matyti platformų apsijungimus. Tai – galime vadinti galimybe.
Tačiau vienodas reguliavimas turi ir grėsmių. Mes Lietuvoje augome prižiūrimi labai griežto Lietuvos banko reguliavimo, išmokome dirbti disciplinuotai. Europos reguliavimas yra kur kas švelnesnis. Tai sukuria sąlygas į LT ateiti SFP, kurios turi gerokai lankstesnį požiūrį į rizikas.
Jeigu daugės atsainiau dirbančių SFP, tai gali turėti įtakos pasitikėjimui visu sektoriumi. Be abejo, pasitikėjimas priklauso nuo kiekvieno žaidėjo, tačiau ne veltui turime posakį apie šaukštą deguto.
Galimybių SFP turi ir daugiau. Tenka nugirsti, kad platformos išgyvena aukso amžių, tačiau aš taip nemanau. Platformos dar užiminėja „savo žemes“ investavimo žemėlapyje, joms prognozuojamas greitas ir didelis augimas. Ypač vertinant tai, kad į jas po truputį įsilieja instituciniai pinigai.
2022 m. tiek NT rinkoje, tiek sutelktinio finansavimo platformose matysime naujovių, ypač naujų produktų prasme. Tikėtina, kad stipriai išaugs investavimas į NT nuomos projektus, atsiras rizikingesnių finansavimo galimybių, tokių kaip mezaninas ar obligacijos. 2021 m. rudenį priimti svarbūs pakeitimai finansinių rinkų priemonių įstatyme, kas platformoms 2022 m. atvers naujų galimybių produktų plėtrai. O įsigalėjęs bendras europinis reguliavimas – galimybes lengviau plėstis į naujas rinkas.
Silpnybės
Žmonės ir apetitas. Kuriant „Profitus“ ir renkant komandą mokytis reikėjo visiems, nes Lietuvoje tiesiog nėra vietos, kuri ruoštų žmones startuolių verslui. Gal tik rizikos vertinimo ir analitikos įgūdžiai lengviau pritaikomi mūsų veiklai. Didžioji dalis komandos mokėsi dirbdami, rezultatai rodo, kad šis procesas buvo sklandus. Tačiau mes girdime apie žmonių trūkumus visose srityse, o kvalifikuotų žmonių trūkumas dar didesnis. Kiekvienas naujas startuolis – tai grėsmė dėl kuriamos komandos kompetencijos, o tai, kaip pažymėta aukščiau – ir įtaka pasitikėjimui sektoriumi. Taip pat ir pernelyg užaštrinta konkurencija dėl žmonių, kurianti nepastovumo būseną.
Apetitu vadinu norą augti greitai pervertinant savo galimybes. Startuolių sektoriuje tai ne naujiena, matome, koks nedidelis jų procentas tampa išties sėkmingais. SFP sektoriuje lengvesnis bendras Europos reglamentavimas gali „praverti Pandoros“ skrynią.
Vis tik tai – juodesni scenarijai ir jiems realizuotis galimybės yra kur kas menkesnės, nei geriesiems scenarijams.
O 2021 m. paskutiniai mėnesiai, investuotojų elgsena rodo, kad 2022 m. SFP sektoriui žada būti šviesūs, o investuotojams – pelningi.