Darbuotojų trūkumo problematika
2022 m. ketvirtą ketvirtį šalyje buvo 24,7 tūkst. laisvų darbo vietų (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) samdomiems darbuotojams, t. y. beveik 3 proc. mažiau nei prieš tai buvusį ketvirtį. Laisvų darbo vietų mažėjimo tendencija pastebima visais 2022 metų ketvirčiais. Tai rodo, kad vyksta intensyvus trūkstamų darbo vietų užpildymo procesas. Daugiausia laisvų darbo vietų 2022 m. ketvirtą ketvirtį buvo transporto ir saugojimo įmonėse – 16,9 proc. visų laisvų darbo vietų, viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonėse – 15,6 proc., apdirbamosios gamybos įmonėse – 14,5 proc.
Darbuotojų trūkumo problematiką pabrėžia ir darbdaviai. Pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos 2022 m. spalio–lapkričio mėn. darbdavių apklausos duomenimis, darbuotojų trūkumas buvo viena iš trijų pagrindinių priežasčių, lėmusių 2022 m. veiklos vystymo iššūkius. Vis tik šį aspektą labiausiai pabrėžė viešojo valdymo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, švietimo ir statybų sektorių darbdaviai. Darbuotojų trūkumo problema opiausia dideliems darbdaviams, t. y. turintiems daugiau nei 250 darbuotojų. Su šia problema susidūrė net 79,4 proc. darbdavių. Dažniausiai darbdaviai nurodė darbo ieškančiųjų motyvacijos stoką (58,1 proc.), didelius darbo užmokesčio lūkesčius (56,4 proc.) ir kvalifikacijos stoką (48,9 proc.) kaip pagrindines priežastis, lemiančias darbuotojų trūkumo problemos egzistavimą. Akivaizdu, kad darbuotojų trūkumo problema buvo itin aktuali 2022 m.
Valstybės duomenų agentūros 2022 m. metinius darbo rinkos duomenis lyginant su 2021 m. matyti, kad užimtų gyventojų skaičius padidėjo 3,8 proc., bedarbių skaičius sumažėjo 14,8 proc., nedarbo lygis lygus 5,9 proc. ir sumažėjo 1,2 procentinio punkto. Neabejotina, kad šiems teigiamiems darbo rinkos pokyčiams įtakos turėjo karo pabėgėliai iš Ukrainos.
Ukrainiečių įsiliejimas į Lietuvos darbo rinką
2023 m. kovo 2 d. duomenimis, nuo karo pradžios Lietuva priėmė net 74,9 tūkst. Ukrainos gyventojų. Didžioji dalis (45,3 tūkst.) jų yra 18–64 metų amžiaus. Naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, santykinai didžiausias ukrainiečių įsitraukimas į darbo rinką yra Nyderlanduose, Lietuvoje, Estijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Remiantis Užimtumo tarnybos 2022 metų duomenimis, dažniausiai į Užimtumo tarnybą, siekdamos įsidarbinti, kreipėsi 30–49 metų moterys. Daugiausia ukrainiečių įsidarbino vidutinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose. Daugiausia vyrai ukrainiečiai įsidarbino transporto ir saugojimo (33,8 proc.) bei statybų (32,5 proc.) sektoriuose, o moterys – apdirbamosios gamybos (29,5 proc.) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (17,6 proc.) sektoriuose. Vis dėlto, 2,1 tūkst. ukrainiečių įsidarbino aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose (vadovais; sveikatos, mokymo, verslo ir administravimo, inžinerijos, informacinių technologijų ir pan. specialistais; technikais ir jaunesniaisiais specialistais). Daugiausia ukrainiečių įsidarbino Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno miesto savivaldybėse. Vis dėlto, ukrainiečiai, įsidarbindami Lietuvoje, susiduria su sunkumais. Užimtumo tarnybos darbdavių apklausos duomenimis, kalbos, reikalingos susikalbėti su vadovu bei kolegomis ir darbui atlikti, mokėjimas bei darbo kultūros skirtumai – pagrindiniai darbdavių įvardyti sunkumai. Akivaizdu, kad kalbų mokėjimas ir kultūriniai aspektai bei jų išmanymas yra būtini, siekiant sklandžiai integruotis į darbo rinką, nepriklausomai nuo darbuotojo tautybės.
Realusis darbo užmokestis mažėjo
Remiantis išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ 2022 m. sudarė 1119 eurų ir padidėjo 11,7 proc., palyginti su 2021 m. Pagrindinės darbo užmokesčio didėjimo priežastys yra susijusios su minimalios mėnesinės algos didinimu, padidintu valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos baziniu dydžiu bei kitos priežastys. Visgi 2022 m. minimali mėnesinė alga Lietuvoje augo 13,7 proc., Estijoje – 12 proc., o Latvijoje ji nepakito. Vadinasi, mūsų šalyje esanti minimali mėnesinė alga buvo didžiausia Baltijos šalyse. Užimtumo tarnybos darbdavių apklausoje minimalios mėnesinės algos didinimas (35,5 proc.) 2023 m. taip pat yra įvardijamas vienu iš svarbiausių iššūkių veiklos vystymo procese (pirmoje vietoje – didėjančios energijos sąnaudos (66,1 proc.); antroje vietoje – žaliavų brangimas (52 proc.)). Akivaizdu, kad darbdaviams minimalios mėnesinės algos didinimas sietinas su didėjančiomis sąnaudomis.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. darbo užmokestis „popieriuje“ labiau augo privačiame sektoriuje (14,4 proc.) nei viešajame (10,2 proc.). Vis dėlto, realusis darbo užmokestis per metus sumažėjo beveik 7 proc. O tai lėmė spartesnis vartotojų kainų augimas nei darbo užmokesčio augimas. Kitaip sakant, infliacija „suvalgė“ didėjantį darbo užmokestį. Šias realijas pajutome praktiškai kiekvienas. Šiuo atveju nestebina ir „Emplonet“ 2022 m. gruodžio–2023 m. sausio mėn. apklausos rezultatai: 41 proc. darbuotojų Lietuvoje 3–6 mėnesių laikotarpyje svarsto apie galimybę išeiti iš darbo. Pagrindinė to priežastis – didesnio atlyginimo poreikis (81 proc.). Akivaizdu, kad didėjančios pragyvenimo išlaidos lemia poreikį daugiau uždirbti, netgi keičiant darbovietę.
Darbo rinkos prognozės 2023 m.
Vis dėlto, nors atvykę karo pabėgėliai iš Ukrainos pagyvino Lietuvos darbo rinką ir prisidėjo prie to, kad Lietuvoje nedarbo lygis mažėja, tačiau šis efektas gali būti trumpalaikis, jeigu laikysimės nuostatos, kad ilgainiui, karui pasibaigus, ukrainiečiai grįš į savo šalį. Akivaizdu, kad didėjantis darbo užmokestis neatsvėrė augančių kainų lygio. Vis dėlto prognozuojama, kad 2023 metais nedarbo lygis turėtų padidėti iki 6,7 proc. (Lietuvos bankas) arba iki 7 proc. (Finansų ministerija). Optimistiškiau nuteikia Užimtumo tarnybos darbdavių apklausos rezultatai: stambesni darbdaviai 2023 m. planuoja didinti darbuotojų skaičių, didinti veiklos ar paslaugų apimtis, skirti daugiau lėšų darbuotojų mokymams ir technologijoms.