Warrenui Buffetui investavus į didžiausią Indijos finansinių paslaugų tiekėją „Paytm“, net konservatyviausi pasaulio investuotojai nukreipė žvilgsnį į finansinių technologijų sektorių.
Tačiau būtina suvokti, kad jis nėra homogeniškas. Sėkmingi finansų technologijų startuoliai užima nišas, kuriose veiklos nevykdė vadinamieji tradiciniai bankai.
Startuolių įmonės kuria naujus produktus ir iki šiol neegzistavusias paslaugas. Bendrovės turi aiškius verslo modelius, kuria vertę ir daro teigiamą poveikį visuomenei. Būtent šios įmonės ir vilioja tokius investuotojus, kaip Buffetas.
Daug triukšmo – mažai naudos
Rinkoje daugiausia triukšmo kelia bendrovės, kurios teigia metančios iššūkį tradiciniams bankams. Atmetus visus reklaminius šūkius, šios kompanijos teikia tokias pačias paslaugas, kaip rinkos senbuviai, tik daro tai „geriau“. Tiesa, įsigilinus sunku pasakyti, kurie teikiamų paslaugų elementai yra apčiuopiamai geresni.
Dažniausiai neobankų paslaugų pranašumai apsiriboja patogesne vartotojo sąsaja. Konkurenciniai pranašumai yra lengvai kopijuojami, todėl būtų naivu tikėtis, kad tradiciniai bankai sėdės rankas sudėję ir ignoruos rinkos naujokų inovacijas. Negana to, kadangi visi žaibišku greičiu kopijuoja vieni kitus, vadinamosioms finansinių technologijų kompanijoms pradeda stigti idėjų. Išsiskirti rinkoje tampa praktiškai neįmanoma.
Savo ruožtu konkurencija finansinių paslaugų srityje yra didžiausia per visą ligšiolinę savo istoriją. Būtent dėl šios priežasties tradicinių bankų ir finansinių technologijų bendrovių laukia nemaži pokyčiai.
Neišvengiami iššūkiai
Rizikų valdymas – ko gero, esminė finansų sektoriaus veikla.
Šiuo metu didžioji dalis fintech bendrovių veikia nuostolingai ir jų gyvybingumas yra palaikomas investuotojų lėšomis. Tačiau didesnė rizika dažniausiai žada didesnę grąžą. Tad, galimas daiktas, naujieji rinkos dalyviai mėgins padidinti pelną prisiimdami nepamatuotą riziką.
Pinigų plovimo prevencijos, kapitalo pakankamumo ar likvidumo reikalavimai gali būti ir tikriausiai bus paaukoti, jei investicijos į sektorių imtų mažėti.
Tuo metu auganti konkurencija neišvengiamai mažins sektoriaus patrauklumą, todėl tikėtis nesenkančio investuotojų pinigų srauto būtų naivu.
Bręstanti rinka pradės konsoliduotis
Nėra jokios verslo logikos investuoti į įmones, vienintelis jų turimas konkurencinis pranašumas – „geriau“ teikiamos paslaugos. Ar investuotumėte į dar vieną „Starbucks“ kavinių kopiją?
Tad investicijos į finansų technologijų sektorių neišvengiamai lėtės arba koncentruosis į jau veikiančias bendroves. Labai gali būti, kad antraštėse mirgės žinios apie susijungimo ir įsigijimo sandorius. Nesugebėdamos pritraukti papildomo finansavimo ar užtikrinti pelningą veiklą, bendrovės neišvengiamai jungsis arba jas įsigis konkurentai.
Gigantai bunda
Kitų sričių įmonės vis aktyviau brausis į finansų sektorių. „Alibaba“, tokį ėjimą padariusi dar 2004 metais, šiuo metu valdo „AliPay“, pasaulio didžiausią mobiliųjų mokėjimų platformą.
Sektorių tyrinėja ir tokie gigantai kaip „Google“, „Amazon“ ir „Facebook“. Tik laiko klausimas, kada į finansų sektorių žengs didžiosios prekybininkės „Walmart“, „Tesco“ ar „Carrefour“.
Visos šios įmonės turi daugybę klientų, ir tokios priemonės, kaip Europoje įsigaliojusi PSD2 direktyva, sukuria realias galimybes bendrovėms papildyti savo verslo modelį finansinėmis paslaugomis.
Ateitis – miglota?
Sėkmingi verslai savo klientams sukuria išskirtinę naudą. Finansų technologijų bendrovės, kurioms pavyks tai padaryti, turi šansą tapti naujaisiais „Google“, „Amazon“ ar „JP Morgan“. „Paytm“ turi daugiau nei 230 mln. vartotojų, kurių didžioji dalis iki tol neturėjo galimybės naudotis finansinėmis paslaugomis. Ar įmanoma sukurti dar didesnę vertę?
Darytina prielaida, kad galima tikėtis augimo ir plėtros finansinių technologijų srityse, orientuotose į vartotojus ar situacijas, kuriose tradicinės finansinės paslaugos iki šiol nebuvo pasiekiamos. Tuo metu taikytis į brandžias sritis, kuriose efektyviai teikiamos tradicinės finansinės paslaugos, yra mažiau perspektyvu.