Anksčiau buvo įprasta girdėti iš įmonių mokesčių specialistų, kad naudoti pažangius duomenų analizės metodus ir kitus technologinius sprendimus jiems trukdo prastos kokybės duomenys. Tačiau šių dienų kontekste šiuolaikinės organizacijos tiesiog nebegali sau leisti atsilikti nuo skaitmenizacijos bangos, antraip joms kyla grėsmė prarasti konkurencinį pranašumą.
Atitinkamai, vienas svarbiausių skaitmeninių technologijų paskatintų pokyčių mokestinių duomenų valdyme – perėjimas nuo didžiųjų duomenų (angl. big data) prie tikslinio duomenų rinkimo (angl. data by design). Tai reiškia, kad rinkti visus prieinamus duomenis organizacijoms tampa nebeaktualu, todėl sisteminama tik tam tikrus kriterijus atitinkanti informacija, kurią vėliau galima išanalizuoti ir pritaikyti veikloje skaitmeninių įrankių pagalba. Parengti duomenis analizei gali padėti tokie kriterijai, kurie apibrėžia jų rinkimo laikotarpį, patį duomenų kiekį ar formą. Toks tikslingas duomenų apdorojimas padeda organizacijoms ne tik lengviau identifikuoti potencialias problemas, bet ir įžvelgti naujas galimybes pokyčiams ar plėtrai.
Kita ryškėjanti tendencija – tradicinę mokesčių apskaitą turėtų pakeisti proaktyvus duomenų valdymas. Iš visų pokyčių, šis, ko gero, sunkiausiai priimamas mokesčių specialistams. Tikėtina, kad įprastinė mokesčių apskaita laikui bėgant apskritai išnyks ir ateityje tai nebebus „postfaktinis“ procesas, o taps realiu laiku vykdoma ar net prevencine priemone. Vadovaujantis tokiu principu, bus mažiau erdvės sukčiavimui ir bus užtikrinamas didesnis skaidrumas. Pavyzdžiui, kalbant apie PVM, kiekvienas tiekimo grandinės etapas, kurių tarp gamintojo ir galutinio pardavėjo dažniausiai yra ne vienas ir ne du, pritraukia didžiulius pinigų srautus, o mokesčiui surinkti reikia nemažų resursų, todėl atsiranda erdvės sukčiavimui. Jei mokesčiai bus mokami realiu ar beveik realiu laiku, jų surinkimas bus gerokai efektyvesnis ir tai palengvins susijusių rizikų valdymą.
Naujovės mokestinių duomenų apsaugos procesuose neišvengiamai keičia ir šios srities profesionalų funkcijas bei pareigas. Dėl šios priežasties, skaitmeninių įrankių pritaikymas organizacijų veikloje pareikalaus iš ekspertų papildomų žinių tokiose srityse, kaip kibernetinis saugumas ar duomenų apsauga. Jiems teks rūpintis ne tik mokestine apskaita, bet ir tais aspektais, kurie susiję su saugiu duomenų laikymu bei apdorojimu, perdavimu tarp suinteresuotų šalių, įskaitant ir pačius organizacijų darbuotojus. Taigi, tikėtina, kad laikui bėgant vis daugiau didžiųjų organizacijų pradės steigti mokestinių duomenų vadovų (angl. chief data officer for tax) pareigybes.
Skaitmenizacija neaplenkė ir mokesčių kontrolės procesų, todėl pamažu kinta tai, kaip atliekami mokestiniai patikrinimai. Jei įprastai mokesčių inspektoriai iš anksto įspėdavo apie planuojamą patikrinimą ir duodavo laiko parengti reikiamus dokumentus, pasitaiko vis daugiau atvejų, kai patikrinimas pradedamas inspektoriui jau atlikus namų darbus, t. y. susirinkus duomenis specialiose duomenų bazėse. Taip didėja patikrinimų efektyvumas, sutaupoma daugiau laiko, be to, turėdami tiesioginį priėjimą prie duomenų, inspektoriai gali dėmesį tikslingai skirti rizikingiems sandoriams.
Apibendrinant, darosi akivaizdu, kad technologinio progreso dėka, bus automatizuota nemaža dalis itin sudėtingų mokestinių procesų ir net tokių, kuriuos įgyvendinti, atrodė, gali tik žmogus. Žinoma, tai nereiškia, jog mokesčių ekspertus pakeis kompiuteriai, tačiau skaitmenizacijos dėka jie galės savo visą dėmesį skirti sudėtingų sprendimų priėmimui bei tiems procesams, kuriems įgyvendinti būtinos ekspertinės kompetencijos.