Pagal šiuo metu siūlomus įstatymų pakeitimus, galutinės sumos apvalinimas galiotų tik atsiskaitant grynaisiais pinigais. Tikinama, kad pirkėjai didelio skirtumo nepajaus: kuomet kaina baigiasi iki 5 centų – apvalinama į mažąją, o jeigu virš 5 – į didžiąją pusę. Atliekant keletą skirtingų pirkimų, kainos svyravimai išsilygins, nesudarydami nuostolio nei vienai pusei.
Panaši praktika jau taikoma kitose Europos valstybėse, o keliaudami jose dažnai net nesusimąstome, kad galutinė pirkimo suma buvo suapvalinta. Tad jeigu lankėtės Airijoje, Slovakijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Italijoje ar Suomijoje bei atsiskaitėte grynaisiais – jūsų mokama suma buvo be 1 ir 2 centų monetų, jų negavote ir atmetant grąžą. Už euro zonos ribų ši praktika taip pat taikoma. Sumas apvalina Švedija, Danija, Norvegija, Kanada ir Australija.
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo puiku, tačiau natūralu, kad prekybininkai kelia klausimus, kaip optimaliais kaštais reikėtų suvaldyti centų apvalinimo procesą. Tuo labiau, kad per trumpą laiką įvedama daug pokyčių – išmanieji kasos aparatai, maišelių apmokestinimas, prieš akciją buvusių kainų skelbimas. Daug išlaidų prekybos sektorius patiria šiuo metu keisdamas kasos aparatus į išmaniuosius (i.EKA). Nors kol kas atnaujinama tik didžiųjų prekybininkų įranga, tačiau jau rudens pabaigoje startuos kitas etapas, kuriame kasos aparatus turės atsinaujinti ir smulkesni verslai. Ne visi kasos aparatai turi integruotą sumos apvalinimo funkciją, todėl priėmus įstatymą nuo 2025-ųjų prekybininkus užklups dar vienas investavimo į įrangą etapas. Ir čia atsiranda du keliai: pirmasis, peržiūrėti savo kainodarą, visiškai panaikinant smulkiuosius centus, nepaisant to, kokiu būdu atsiskaitoma. Arba antrasis, jau dabar diegti įrangą, kurią ateityje nesunkiai bus galima pritaikyti automatinio apvalinimo funkcijai.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į užsienio valstybių patirtį ir pasimokyti iš jiems kilusių iššūkių. Panašu, kad kol kas Lietuvos Bankas eina teisinga linkme, ieško atsakymų, diskutuoja su įrangos tiekėjais ir prekybininkais, organizuoja susitikimus su valstybių, kurios apvalinimą taiko jau seniau, atstovais. Intencija gera, tačiau krypčių, kur iššūkių gali atsirasti yra nemažai. Vienas jų – ką darysime su neseniai apmokestintais maišeliais ir taip vartotojų pamėgtomis dovanomis po vieną centą? Jos brangs bent penkis kartus ar dings visai? Žmonės jautrūs tokiems dalykams – jau matėme tai įvesdami Galimybių pasą ar piktindamiesi kalafiorų, lygindami sūrelių ar ledų kainas. O ir pastaruoju metu dėl infliacijos sparčiai augusios kainos daugeliui kelia įtampą.
Kita vertus, į gausesnį krepšelį įdėjus maišelius ar dovanas, bet atsiskaičius grynaisiais, bendroje sumoje vartotojui jos gali nieko nekainuoti dėl naujojo apvalinimo. Pavyzdžiui, jei visas pirkinių krepšelis kainuos 20,23 eur, o prekėms susidėti bus pasirinkti 2 plastikiniai maišeliai po centą, visa suma apvalinama į mažąją pusę iki 20,20 eur, tad šiuo atveju dingsta esminė plastikinių maišelių apmokestinimo idėja – jie vėl tampa nemokami. Netvaru. Kaip problema bus sprendžiama? Kol kas atsakymų nėra, tad verta ieškoti gerųjų praktikų.
Dar vienas kylantis iššūkis – nuolaidų taikymas. O nuolaidas ir akcijas mes Lietuvoje itin mėgstame! Minusuojant tam tikrą procentą nuo sumos tikrai atsiras smulkiųjų centų poreikis. Vienas iš sprendimų nuolaidas taikyti ne procentais, o eurais ir tik nuo tam tikros sumos. Tačiau ar keliasdešimt centų nuolaida bus tokia pat patraukli vartotojui, kaip, pavyzdžiui, 30 ar 40 procentų?
Įsisavinus gerąsias praktikas, smulkiųjų centų panaikinimas tikėtina atneš ir naudos. Šio pokyčio svarstymas kyla todėl, nes centų kaldinimo kaina yra didesnė nei pačių monetų vertė. Tuo tarpu verslui, panaikinus 1 ir 2 centų monetas, palengvės apskaita, pardavėjams bus kur kas paprasčiau ir greičiau suskaičiuoti kasoje esančius pinigus, perleidžiant pamainą kitam darbuotojui, tad mažės ir žmogiškųjų klaidų skaičius bei neatitikimai kasose.
Centų panaikinimo idėja gera, tačiau svarbiausia, kad ją inicijuojantys politikai nepamirštų domėtis gerąja užsienio šalių praktika, kaip centų atsisakymą organizuoti sklandžiai, suteikiant pakankamai laiko gyventojams ir prekybininkams prisitaikyti prie pokyčių. Verslui investuojant į įrangą, svarbu iškart galvoti kelis žingsnius į priekį, kad būtų galima nesunkiai prisitaikyti prie tolimesnių pokyčių. O gyventojams – kantrybės prisitaikant prie dar vieno pasikeitimo.