Savaime šis skaičius nedaug pasako. Jis tampa iškalbus, jei jį palyginame su trimis kitomis indekso skaičiavime dalyvavusiomis valstybėmis: Slovakija, Čekija bei Ukraina. Panaši įmonė Slovakijoje informaciniams ir atitikties įpareigojimams turi skirti 222, Čekijoje – 233, o Ukrainoje – 469 valandas.
Ką reiškia šie skirtumai? Kiekviena papildoma valanda, skirta ataskaitoms, formoms ir žurnalams pildyti, mažina Lietuvos verslo konkurencingumą kitų šalių, kuriose reguliavimo našta lengvesnė, atžvilgiu. Kuo daugiau darbo reikia skirti biurokratinei naštai, tuo mažiau lieka pinigų naujų produktų ir paslaugų kūrimui, pardavimams ar investicijoms į gamybą.
Lietuvoje vienos valandos darbo kaštai pramonėje yra apie 7,5 euro per valandą. Taigi, smulki Lietuvos įmonė per metus ataskaitoms ir atitikties reikalavimams turi išleisti 225 eurais daugiau nei panaši įmonė Slovakijoje.
Kadangi biurokratinė našta Slovakijoje mažiausia iš keturių šalių, kurių įmonės buvo tirtos šių metų indekse, argumento dėlei galime teigti, kad verslo reguliavimo tikslų Europos Sąjungos teisinėje erdvėje įmanoma pasiekti mažesnėmis laiko sąnaudomis, negu dabar yra Lietuvoje. Skirtumą tarp biurokratinės naštos Slovakijoje ir Lietuvoje galima laikyti pertekliniu reguliavimu.
Kodėl tai svarbu? Perteklinio reguliavimo sukuriami papildomi kaštai vėliau atsispindi produkcijos ir paslaugų kainose. Už ataskaitų pildymą verslui niekas nemoka. Papildomas išlaidas verslas turi pasidengti didindamas kainas. Taip už perteklinį reguliavimą susimokame visi, pirkdami prekes ir mokėdami už paslaugas.
Ar papildomi 225 eurai darbo sąnaudų per metus smulkiai įmonei yra daug? Lietuvoje veikia 51,4 tūkst. smulkių įmonių, įdarbinančių nuo vieno iki keturių darbuotojų. Padauginę, gauname 11,5 mln. eurų. Šia suma perteklinis reguliavimas išbrangina paties smulkiausio verslo Lietuvoje gaminamas prekes ir paslaugas. Tai suma, kuria šis verslo sektorius Lietuvoje tampa mažiau konkurencingas tokio paties sektoriaus atžvilgiu Slovakijoje.
Kai klausiama, kodėl kitose Europos šalyse prekės neretai kainuoja pigiau negu Lietuvoje, dažniausiai pateikiamas toks atsakymas: masto ekonomika. Išties didesnis vartotojų skaičius sudaro prielaidas gaminti didesnius kiekius. Tai savo ruožtu atpigina produkcijos vieneto kaštus.
Tačiau masto ekonomika veikia tik stambiose įmonėse. Keturių žmonių įmonė tiek Lietuvoje, tiek Slovakijoje vykdo panašaus masto gamybą, kuri tik labai retu atveju yra automatizuota. Pagal indekso prielaidas, tokia įmonė tiek Lietuvoje, tiek Slovakijoje pasiekia 100 tūkst. eurų metinę apyvartą, todėl reikšmingų gamybos masto skirtumų tarp jų nėra.
Vieninteliai skirtumai yra darbo našumas bei administracinė ir atitikties našta, kylanti iš teisės aktuose sukurtų taisyklių, normų, reikalavimų bei informacijos teikimo įpareigojimų. Jei norime, kad didėjant darbo našumui ir kylant darbo užmokesčiui Lietuvoje gaminamos prekės ir paslaugos kainuotų panašiai, kaip kitose Europos šalyse, turime mažinti reguliavimo naštą. Tai vienas iš nedaugelio mūsų šaliai pasiekiamų konkurencingumo didinimo šaltinių.
Ar Slovakija yra tobulo reguliavimo pavyzdys? Vargu. Ten taip pat apstu perteklinės naštos. Lietuvos verslo priežiūros institucijos galėtų kelti tikslą per keletą metų sumažinti biurokratinę naštą smulkiausioms įmonėms ne iki Slovakijos lygmens, o sumažinti ją iki 200 valandų per metus. Tai reikštų, kad reikėtų peržiūrėti esamus įpareigojimus verslui taip, kad laikas, kuris sugaištamas šiems įpareigojimams atlikti, sumažėtų penktadaliu nuo dabartinių 252 valandų per metus. Tai pasiekus, metinė reguliavimo našta smulkiausioms Lietuvos įmonėms sumažėtų 20 mln. eurų. Tai lėšos, kurias jos galėtų panaudoti naujų produktų kūrimui, plėtrai arba kainų mažinimui.
Žinoma, tai gali atrodyti niekis, jei lyginsime su tais milijonais, kuriuos Lietuvos verslas gauna iš Europos Sąjungos paramos programų. Tačiau svarbu nepamiršti, kad ES parama dažnai neprieinama pačioms mažiausioms įmonėms. Reguliavimo naštos palengvinimas smulkiausiems būtų geriausia parama.
Europos Komisija dar 2006 m. šalis nares ragino išsikelti sau tikslą sumažinti reguliavimo naštą 25 procentais. Olandija, Airija, Danija ir Jungtinė Karalystė jau tuomet ėmėsi radikalios verslo reguliavimo peržiūros. Šiandien jos yra atitinkamai yra 4, 12, 6 ir 20 vietose pasauliniame konkurencingumo reitinge. Lietuva šiame reitinge yra 36. Negalime ten likti.
Juolab kad nesunku atrasti perteklinio reguliavimo pavyzdžių. Vienas iš jų – tai prievolė už darbų saugą atsakingiems asmenims (dažniausiai tai smulkių įmonių vadovai) per penkerius metus išklausyti 60 valandų darbo saugos ir sveikatos mokymų kursą. Tai sudaro vidutiniškai 12 valandų per metus. Saugus elgesys darbe yra labai svarbus, tačiau priemonės, kuriomis to siekiama, galėtų būti labiau diferencijuotos. Juk pats valandų, praleistų mokymuose, skaičius proporcingai nedidina darbo aplinkos saugumo lygio. Slovakijoje ir Čekijoje tokios prievolės nėra.
Skaičiuodami indeksą taip pat pastebėjome, kad ataskaitų teikimo dažnis yra svarbus perteklinės naštos šaltinis. Įvairios institucijos įpareigoja verslą teikti informaciją tam tikru dažnumu: kas mėnesį, kas ketvirtį ar kas metus. Manome, kad kai kurių ataskaitų teikimas galėtų būti retesnis, nes kyla klausimas, ar institucijai dažniau surenkant duomenis, jie yra tikslingai panaudojami.
Pavyzdžiui, pagal netrukus įsigaliosiančius atliekų ir pakuočių tvarkymo reikalavimus, ataskaitas apie susidarančias pavojingas atliekas įmonės privalės teikti kas savaitę. Jei darome prielaidą, kad vienos deklaracijos užpildymas užima 15 min., o deklaracijos teikiamos kas savaitę, t. y. 52 kartus per metus, tai sukuria 13 valandų metinės naštos; teikiant tą pačią ataskaitą kas mėnesį, t. y. 12 kartų per metus, susidaro tik 3 valandos metinės naštos. Ar dažnas atliekų apskaitymas sukuria švaresnę aplinką? Tuo tarpu sumažinus atliekų ataskaitų teikimo dažnį nuo savaitinio į mėnesinį, smulki įmonė sutaupytų 10 valandų darbo laiko per metus.
Reguliavimo naštos peržiūrai reikia sutelkti savanorišką Lietuvos verslo priežiūros institucijų aljansą. Prisijungti galėtų tie, kurie be paraginimų „iš viršaus“, bet vedami pilietinės atsakomybės, siekia dinamiškos, konkurencingos ir klestinčios ateities Lietuvos.
Biurokratijos indekso tyrimą Lietuvoje atliko Versli Lietuva, Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmai.