Vytautas Karalevičius. „Fintech“ kaip trečioji religija, arba ko galime pasimokyti iš krepšinio

Pastaraisiais metais viešoje erdvėje vis dažnėja žodžių junginiai su pridedama -tech šaknimi: „biotech“, „regtech“, „insurtech“ bei „fintech“. Tai šiuo metu vykstančio naujųjų technologijų perversmo ženklai. Perversmo, kai procesus, o dažnu atveju ir žmones, pakeičia modernėjančios informacinės technologijos, dirbtinis intelektas, kompiuterinės programos bei algoritmai.

Vienas populiariausių trumpinių – „fintech“ – parodo, kad finansai taip pat nėra išimtis.

Tarp seno ir naujo

Dėl savo augimo potencialo finansų ir technologijų sinergija visame pasaulyje matoma kaip perspektyvi sritis verslui, kuri gali sukurti didžiausią pridėtinę vertę, padidinti atlyginimus ir papildyti valstybės biudžetą.

Neverta manyti, kad „fintech“ pakeis senuosius finansų rinkų žaidėjus, nes šie savo veikloje taip pat taiko inovatyvias technologijas. Pavyzdžiui, vienas iš didžiausių amerikiečių investicinių bankų – „Goldman Sachs“ – buvusio vadovo Lloyd Blankfein yra įvardijama kaip technologinė įmonė.

2014 metais „Goldman Sachs“ turėjo daugiau informacinių technologijų specialistų nei technologijų gigantai „Facebook“ ar „Twitter“. Šiandien „Goldman Sachs“ yra įsteigęs savo internetinį banką „Marcus“, kuris siūlo mokėjimų paslaugas ir vartojimo kreditus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ir tai – tik vienas pavyzdys, kuris parodo, kad „fintech“ yra visiškai natūralus finansų sektoriaus raidos etapas, siekis sumaniau pritaikyti naująsias technologijas savo verslo modeliui ir pasiekti konkurencinį pranašumą.

Ar „fintech“ taps trečiąja Lietuvos religija?

Esame maža tauta ir per daugelį kartų išmokome pamoką, kaip svarbu koncentruotis į vieną sritį ir joje būti geriausiu, todėl esame itin stiprūs krepšinyje, bet nežibame futbole. Gebėjimas tinkamai išnaudoti savo geopolitinę padėtį lėmė natūralų Lietuvos ekonomikos specializavimąsi į logistiką, o šio žingsnio naudą pajuto ne viena šeima. Oficialiai skelbiamas Lietuvos siekis specializuotis finansinių technologijų srityje yra vienas geriausių mūsų šalies sprendimų.

Pagirtinas yra ne tik liberalus priežiūros institucijų požiūris į finansines technologijas ar siekis pritaikyti reguliavimą inovatyviems sprendimams, bet ir kryptingas Lietuvos, kaip finansinių technologijų centro, garsinimas. Tačiau naivu tikėtis, kad kažkas iš Rytų ar Vakarų atveš mums „fintech“ saulę (ar kitą žvaigždę). Kaip ir su anksčiau minėtu krepšiniu – turime augintis ir ieškoti talentų tarp savų, o ne visas viltis sudėti į legionierius ir tikėtis, kad jie atneš norimus rezultatus. Siekdami sukurti tvarią rinką ir įsitvirtinti joje, turime suprasti, kad tikrieji rezultatai bus pasiekti tik po daugelio metų įdirbio.

Pirmuosius žingsnius šio tikslo link jau žengia švietimo įstaigos, pavyzdžiui Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas 2018 m. startavo su „Finansinių technologijų“ magistro programa. Tačiau Lietuvai vis dar trūksta nepriklausomų idėjų kalvių (angl. think-tank), kurie rūpintųsi visuomenės švietimu ir generuotų praktiškai pritaikomas idėjas, su tikslu išgauti maksimalią naudą bei valdyti su tuo susijusias rizikas. Lietuvos verslo sektorius jau yra pažengęs į priekį – turime įmonių, kurios jau yra pasibalnojusios „fintech“ žemaituką ir sėkmingai taiko naująsias technologijas verslo procesams.

Kaip užauginti tris milijonus „fintech“ ekspertų?

Yra paplitusi klaidinga nuomonė, kad „fintech“ kuria naujas darbo vietas tik finansų ir technologijų specialistams, tačiau šioje srityje savo vietą gali atrasti kiekvienas. Apčiuopiamą naudą gauna ir naują nišą išnaudoja teisininkai, kurie padeda naujoms finansų įstaigoms gauti licencijas ir pradėti veiklą. Su finansais tiesiogiai nesusiję filologai, vertėjai, dizaineriai bei rinkodaristai pritaiko savo specialybės žinias ir siūlo rinkai naujus sprendimus. Ir tai tik ledkalnio viršūnė – profesijų sąrašą galima tęsti.

Norėdami, kad šia galimybe pasinaudotų kuo daugiau lietuvių, turėtume sekti Suomijos pavyzdžiu, kuri šiuo metu 1 proc. savo gyventojų apmoko dirbtinio intelekto pagrindų. Taip įvairių sričių specialistai yra skatinami ieškoti kaip dirbtinis intelektas gali būti taikomas versle ir kasdieniniuose procesuose.

Lietuva norėdama tapti lyderiaujančia „fintech“ šalimi, turėtų užsiimti visuomenės švietimu finansų, technologijų temomis bei supažindinti, su kokiais iššūkiais yra susiduriama šiose srityse. Taip skirtingų sričių specialistai, iš pirmo žvilgsnio neturintys nieko bendro su finansinėmis technologijomis, atrastų naujus būdus panaudoti savo įgūdžius.

Netikėtą skirtingų sričių sinergijų naudą patyriau savo kailiu, kai prieš kelis metus paprašiau savo tėčio plastikos chirurgo padėti mano darbuotojams palyginti klientų veidus nuotraukoje ir dokumente, kad pagal individualius veido požymius galėtume nustatyti kliento tapatybę. Veido proporcijų, ypatingų žymių, kurių eilinis žmogus nepastebi, o specialistas pamato iškart, analizė sukuria didžiulę vertę mažinant rizikas susijusias su tapatybės vagystėmis. Šios žinios taip pat tampa pamatu automatizuojant klientų tapatybės nustatymo procesus, naudojant dirbtinio intelekto algoritmus.

Būtent tokios skirtingų sričių jungtys padės pasiekti tikrų inovacijų finansinių technologijų sektoriuje. Lietuvoje populiaru yra sakyti, kad turime tris milijonus krepšinio trenerių, tai kodėl nesudarius galimybių turėti tris milijonus „fintech“ ekspertų?

Iššūkis valstybei ir verslui

Kaip ir kiekviena galimybė, „fintech“ turi savo iššūkių ir rizikų. Geriausi rezultatai pasiekiami sunkiu darbu, mokantis iš savo klaidų ir tobulėjant. Kaip krepšinyje pergalių nebus be treniruočių, pralaimėjimų ir komandoje per ilgą laiką atsiradusio tarpusavio supratimo, taip ir finansų sektoriuje. Tik nuoširdus dialogas tarp įvairių finansų sektoriaus dalyvių ir valdžios institucijų, o ne raganų medžioklė, leistų identifikuoti realias, o ne menamas rizikas ir rasti kompleksinius jų mažinimo būdus.

Bendras šalies kompetencijų auginimas finansinių technologijų sektoriuje turėtų būti esmine ašimi, kuri padės identifikuoti ir suvaldyti rizikas. Svarbu suvokti, kad skirtingos finansinių paslaugų įmonės iš principo patiria ir privalo suvaldyti labai skirtingas rizikas. Auginant šiuos įgūdžius Lietuva turėtų remtis kitų šalių praktika. Daugelis tradicinių finansinių centrų yra pademonstravę, kad net ribotais resursais galima sėkmingai suvaldyti rizikas, su kuriomis Lietuva susiduria šiandien.

Pavyzdžiui, tradiciniai finansų centrai, tokie kaip Singapūras, Dubajus ar Liuksemburgas, sėkmingai užkerta kelią užsienio kapitalo įmonių „meškerių susivyniojimo“ rizikai. Kadangi optimalių verslo sąlygų ieškojimas yra natūrali sveiko ir ambicingo verslo dalis, egzistuoja rizika, kad vos tik iškilus nesklandumams ar kaimyninėje rinkoje atsiradus palankesnėms sąlygoms bei pigesnei darbo jėgai, užsienio įmonės pakels sparnus. Minėtuose finansų centruose įstatymiškai reikalaujama, kad už įmonės (ne tik finansų) veiklą atsakingi asmenys būtų nuolatiniais šalies gyventojai.

Seniai veikiantis lietuviškų šaknų verslas, kuris įdarbino dešimtis arba šimtus lietuvių, iš principo bus mažiau rizikingas nei vizituojančios tarptautinės įmonės. Pasakysiu drąsiai: tai nėra vien tik kaštų ar aplinkybių klausimas, o greičiau vietinių darbdavių jaučiama atsakomybė prieš savo šalį.

Lietuviški verslai kuria daug įvairesnes darbo vietas, nes čia vystomi produktai, prekės ženklai, o ne tik palaikomos žemos pridėtinės vertės darbo vietos, kurios gali pradingti taip pat greitai, kaip ir atsirado. Juk jau teko savo kailiu patirti operacijų centrų tuštėjimo metą, tiesa? Pats laikas keisti žaidimo taisykles ir pritraukti talentus atgal į Lietuvą. Su tinkamu įdirbiu galime tapti šalimi, kuri ne tik kurs naujas darbo vietas lietuviams ir užsieniečiams, bet ir sprendimus taikomus visame pasaulyje.

Noriu tikėti, kad po daugelio metų uždavus klausimą apie tai, kuo nori būti užaugęs, sulauksime atsakymo – bankininku. Bankininko specialybė gali pasidaryti tokia pat populiari kaip ir krepšininko. Vertindami šios dienos situaciją ir prisimindami, kad prieš 30 metų ne tik finansai, bet ir laisva rinka Lietuvoje neegzistavo, finansų rinkos vystymosi pagreitis yra neįtikėtinas, todėl svarbiausia nesustoti ir su atsiradusiomis galimybės supažindinti kuo daugiau lietuvių. Tai ir yra ta didžioji galimybė Lietuvai ir mums visiems.