Viską padarė karantinas?
Faktas, kad vis daugiau dėmesio ir laiko skiriame virtualiam gyvenimui, nieko nebestebina. Tačiau pokytis, kurį nulėmė „Covid-19“ pandemija, liks įrašytas istorijoje. Didžioji pasaulio dalis buvo priversta likti namuose, žmonės ieškojo būdų, kaip pramogauti ir palaikyti socialinius ryšius. Žaidimai neretai buvo vertinami stereotipiškai – laikomi izoliuojančiais ir nesocialiais. Tačiau statistika rodo, kad laikas, praleidžiamas žaidžiant video žaidimus, pasaulyje prasidėjus pandemijai išaugo 39 proc., o gerą psichologinę būklę palaikyti 16 proc. respondentų padėjo būtent jie.
Parodoje kalbėdamiesi su Lenkijos žaidimų industrijos atstovais išgirdome dar vieną įdomų faktą: nuo vieno vartotojo vidutiniškai online žaidimams išleidžiamų 6–7 eurų per mėnesį šiandien skiriama suma išaugo šešis kartus – žaidėjai žaisdami vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie 37 eurus. Sumos stulbina ir tikrai ne ką skiriasi nuo kitų Europos šalių. Karantino situacija tik pagreitino virtualaus pasaulio įsitvirtinimą vartotojų gyvenimuose. Kaip renginyje Indijos verslininkas ir investuotojas Evanas Luthra sakė: mūsų dėmesio vis daugiau yra ir bus skaitmeniniame pasaulyje: „Facebook“ valdo populiariausias programėles pasaulyje – „Whatsapp“, „Instagram“, – kurios uždirba pinigus iš to, kad prikaustytų vartotojų dėmesį. Kodėl jie keistųsi pavadinimą į „Meta“? Tikriausiai siekdami, kad mūsų dėmesys ateityje būtų ten – „Meta“ visatoje, apie kurią paskutiniu metu girdime vis dažniau. Tokiam pokyčiui reikia daugiau nei 20 metų, tačiau jau dabar matome, kaip viskas keičiasi: nuo darbo gamyklose pereiname prie kompiuterių, nuo gyvų susitikimų – prie „Zoom“ skambučių, dažniau kalbame ne su kaimynu, o su sekėju instagrame, randame antrąsias puses tinderyje, vaikai dažniau žaidžia „Fortnite“ nei futbolą ar krepšinį kieme. Kuo daugiau veiklų bus skaitmeniniame pasaulyje, tuo daugiau pinigų ten išleisime. Ši dalis ypač aktuali elektroninių mokėjimų atstovams – laikas vystyti ir tobulinti mokėjimų procesus virtualiai realybei, o ypač žaidimams, ne ateis vėliau, o yra jau dabar.
Ko laukti 2023 metais?
Prognozuojama, kad šiais metais žaidimų pramonė turėtų sugeneruoti pajamų už 159,3 mlrd. JAV dolerių. iGaming sektorius gali greitu metu būti lyderiaujanti pasaulinės žaidimų pramonės niša. Pasiklausius „SIGMA 2022“ konferencijos prognozių, panašu, kad artimiausiais metais pažangiosios technologijos vaidins vis svarbesnį vaidmenį. Žaidimų kūrėjai pristatė naujos kartos žaidimus, veikiančius papildytojoje realybėje, dar daugiau savarankiškumo žaidėjams suteikiančias savitarnos platformas. Mobilieji žaidimai jau nuo 2018 m. užima didesnę rinkos dalį (52 proc.) nei kompiuteriniai ar konsolėmis valdomi žaidimai, tad ateinančiais metais mobiliųjų žaidimų grafika pasirodys aukščiausios kokybės, dar labiau prikaustydama vartotojų dėmesį ne tik žaidžiant namuose, bet ir laukiant troleibuso stotelėse ar valgant pietus, o pritrūkus žaidimo resursų – išleidžiant dar daugiau pinigų, kad būtų galima greičiau pratęsti žaidimą.
Toliau auga ir kriptovaliutų populiarumas, tačiau didelė dalis verslų vis dar šią mokėjimo galimybę vertina skeptiškai, tad kalbant apie iGaming pramonę, kriptovaliutų integracija vyksta lėtai. Visgi lažybų ir el. sporto žaidimų atstovai kalba, kad lūžio taškas įvyks tada, kai bus įsiklausyta į jų vartotojus – kriptovaliutos leidžia atlikti anoniminius mokėjimus, o tam lažybininkai teikia pirmenybę. Elektroninės piniginės nerodo jokios informacijos, nebent vykdomas sandoris. Jei bus lažybininkų paklausa, operatoriai ir paslaugų teikėjai neabejotinai pradės ją tenkinti ir kriptovaliutos vis labiau įsigalės iGaming srityje, žinoma, jei pavyks prisitaikyti prie vis griežtėjančios reguliavimo sistemos Europoje. Būtent jai išskirtinai daug dėmesio buvo skiriama konferencijos metu – augant visai žaidimų pramonei, daugėja ir pinigų plovimų atvejų, tad skiriama daug resursų skaidrumo vystymui ir tvaraus verslo kūrimui, kuris užtikrintų kontrolės principus ir saugumą tiek vartotojams, tiek investuotojams.
Nors Lietuvoje licencijas turinčios lošimų bendrovės susiduria su griežtesniu valstybės reguliavimu, el. sporto, azartiniai ir kiti online žaidimai populiarėja taip pat, kaip ir kitose Europos šalyse, ir panašu, kad skaitmeninėje erdvėje pinigų išleisime vis daugiau ir daugiau.