Vytenis Morkūnas. „Darbostogos“, verta ar ne?

Pastaruoju metu vis daugiau įmonių traukia į vadinamas „darbostogas“ (angliškai workation), kurių metu bando suderinti darbą bei poilsį šiltuose kraštuose. Žiūrint iš darbuotojų perspektyvos, tai gali atrodyti kaip puiki motyvacijos priemonė – kas nenorėtų darbą biure bent kelioms savaitėms išmainyti į darbą po palme? Tačiau darbdaviui „darbostogos“ yra kur kas daugiau nei gali atrodyti.

Tikslinga kelionė

Neseniai grįžau iš savo pirmųjų „darbostogų“ egzotiškoje šalyje. Jos tokios buvo ne tik man, bet visai įmonei. Apie tokio pobūdžio darbinę išvyką galvojome jau ne vienerius metus – juk turime darbų ir pareigų, kurioms atlikti nebūtina fiziškai būti biure, galima viską padaryti ir nuotoliniu būdu. Išsigryninome aiškius tikslus bei kaip jų sieksime ir vasario pradžioje 17 įmonės darbuotojų trims savaitėms išvykome į Balį.

Išvykome vedini dviejų tikslų. Pirmiausia, sukurti mokymų programą, kuri leistų apmokyti naujokus ir tuos darbuotojus, kurie nori kelti savo kvalifikaciją. Jį pasiekti turėjo padėti savu kailiu išbandyti itin ekstremalūs nardymo kursai, pagal kuriuos pasaulyje nardyti mokomi tūkstančiai skirtingų žmonių – įvairių lygių, kalbų, amžiaus ir išsilavinimo. Norėjome suprasti, kaip veikia šie kursai ir jų mokymo principus pritaikyti savo programoje. Antras tikslas – bendrai įvertinti galimybę derinti darbą ir poilsį šiltuose kraštuose ir galbūt pakloti pagrindus kitoms įmonės kelionėms.

Atsakymas – tik taip

Jeigu kyla dvejonių dėl „darbostogų“, stumkite jas šalin. Tai daryti verta. Pavyks ne tik pasiekti užsibrėžtus tikslus, bet ir dar daugiau.

Dirbti, kai lauke +32, šalia ošia jūra, tikrai nėra lengva. Bet visi dirba, nes supranta, kad darbas turi būti padarytas. Be to, jaučiama atsakomybė ir prieš tuos, kurie liko Lietuvoje. Geroji darbo dalis tai, kad nešvaistomas laikas kelionei į biurą, stovėjimui kamščiuose, net rytinis pasiruošimas darbui vyksta žymiai greičiau, nebelieka pašalinių trukdžių, susikoncentruoji ir darbus padarai žymiai efektyviau. Patys parsivežėme realiai apčiuopiamą rezultatą – sukurtas tvirtas pagrindas mokymų programai, kurią jau pradedame naudoti. Darbinis rezultatas tikrai džiugina.

Kada keliauti „darbostogų“ metu? Dažniausiai keliavome laisvu nuo darbo metu, kai kuriuos objektus lankėme ir įprastomis darbo valandomis, o dirbdavome vakarais. Tai nėra pats geriausias variantas, nes kai bandai viską suspėti per vieną dieną, nuovargis paima viršų. Tačiau pakeliauti ir pasisemti įspūdžių tikrai įmanoma: buvome apsistoję 4 skirtingose vietose, nardėme, kopėme į Batur ugnikalnį, lankėme šventyklas ir įvairius gamtos objektus, kas vakarą degustavome vietinį maistą vis kitoje vietoje.

Visgi, geriausia „darbostogų“ dalis ne efektyvus darbas, pamatytos gražiausios šalies vietos, o tai, kokį jausmą parsiveži kaip komanda. Tai buvo geriausias iki šiol „team building“ – išvykusių komanda „susibuildino“ neįtikėtinai stipriai. Labai tikiu, kad šis ryšys padės ir kasdieniame darbe. Jeigu skaičiuočiau kaštus, tikriausiai, apimtų įvairios mintys, bet „darbostogos“ ne apie tai. Tokios kelionės atsiperka netiesiogiai – per darbuotojų motyvaciją, per bendrą norą dirbti įmonės labui, galiausiai per įmonės įvaizdį. Apie mano, kaip vadovo, pasitenkinimą matant laimingus dirbančius žmones net neverta plėstis. Juk kiekvienas vadovas savo komandai linki tik paties geriausio.

Sėkmė, arba ko nepamiršti

Nors tai buvo pirmosios „darbostogos“, nesunku išskirti lemiamus faktorius ir patarimus, kurie tokią kelionę gali paversti geriausia įmonės ir kiekvieno keliaujančio patirtimi.

Planavimas. Įtraukite į šį procesą pačius darbuotojus. Nesamdėme jokių kelionių organizatorių, viską organizavome patys – važiuojantys darbuotojai pasiskirstė, kas už ką bus atsakingi: kas už apgyvendinimą, kas už transportą, kas už pramogas laisvu laiku. Taip, tam kartui darbo laikas šiek tiek kentėjo, bet ko vertas pasiektas rezultatas. Kiekvieno įsitraukimas buvo labai didelis. Organizuoti pradėjome prieš porą mėnesių ir viską puikiai spėjome.

Keliautojai. Optimaliausias žmonių skaičius „darbostogose“ – nuo 16 iki 24 žmonių. Nesvarbu, organizuojama kelionė 4 ar 20 žmonių, laiko bus sugaištama tiek pat. O keliaujant didesnei grupei, daugeliu atveju galima sutaupyti: transportas, bendros pramogos, apgyvendinimas. Per daug žmonių negerai, nes tada planavimas ir visų interesų derinimas pasidaro sudėtingas. Geriausia, kad tarp keliaujančių būtų skirtingų skyrių ar net šalių atstovų, taip užtikrinant, kad pabendraus ir geriau vienas kitą pažins tie, kurie darbe nebūtinai turi bendrų reikalų.

Komunikacija su likusiais. Jeigu įmonėje dirba daugiau nei 20 žmonių, visiems išvykti vienu metu gali būti sudėtinga. Čia svarbiausias momentas yra komunikacija su tais, kurie lieka. Komunikacijoje padeda skaidrumas – atvirai pasakyti, kodėl važiuoja tie žmonės, kurie važiuoja, taip pat nuolatos palaikyti ryšį su likusiais, grįžus pristatyti rezultatus ar pasidalinti įžvalgomis. Žinoma, labiausiai likusius darbuotojus nudžiugino faktas, kad tokia kelionė ne paskutinė – kiekvienas darbuotojas per metus galės tikėtis bent vienos tokio tipo kelionės.

Internetas. Vienintelis patarimas – pasirūpinkite savu „routeriu“ ir planuokite gyventi ten, kur būsite tikri, kad bus geras interneto ryšys. Per daug pasitikėjome vietiniu internetu (viešbučių ir kavinių) bei tuo, kad nusipirkę interneto korteles galėsime juo dalintis iš savo telefonų. Kaip parodė praktika, 5 mobilaus interneto kortelių nepakako normaliam 17 žmonių darbui, nes arba ne visi kartu dirbome, arba ryšys buvo vis tiek pakankamai prastas. Taigi rekomendacija – vežtis savo routerį ir turėti skirtingų vietinių operatorių SIM korteles.

Balansas. Geriausia dirbti 5 dienas, o 2 skirti kelionėms be darbo. Mes bandėme suderinti ir keliones, ir darbą per vieną dieną – rezultatas galėjo būti dar geresnis. Be to, geriausiai dirbosi visiems kartu, todėl labai rekomenduojama turėti darbo zoną.

Šiek tiek pastangų ir savo darbuotojams galite padovanoti nepakartojamą prisiminimą visam gyvenimui. Verta ir ne kitaip.