Praėjusių metų ketvirto ketvirčio statistika rodo, kad metų gale euro zona augo vos 0,1 proc., o dėl smukusios gyventojų perkamosios galios nemažos dalies šalių narių ekonomikos traukėsi. Nepaisant stagnuojančios ekonomikos, Europa vis tik stipriai viršijo lūkesčius, vartojimas smuko daug mažiau, nei buvo baimintasi, o pramonė atlaikė kainų šoką.
Šiuo metu dujų kainos jau yra nukritusios į žemesnį lygį nei prieš metus, dujų saugyklų užpildymo lygis šių metų sausio mėnesį yra vienas aukščiausių istorijoje. Net ir atsižvelgiant į temperatūrų svyravimus, aukštos kainos privertė vartojus sumažinti dujų vartojimą apie 20 proc., o itin šilta žiema padėjo dujų vartojimą sumažinti dar labiau. Labiausiai stebina tai, kad energijos pavyko sutaupyti neaukojant pramonės produkcijos. Nors energetiškai intensyvios pramonės šakos, pavyzdžiui, trąšų gamyba krito, kitos pramonės šakos kompensavo šį kritimą.
Aukštas dujų saugyklų užpildymas palengvina situaciją ir šiemet, nes bus daug lengviau pasiruošti kitiems metams ir dabartinės suskystintųjų dujų infrastruktūros turėtų pakakti. Tiesa, šauti šampaną, kad Europos energetikos problemos jau išspręstos, dar ankstoka, ir vidutiniu laikotarpiu galimi ryškūs kainų svyravimai, tačiau blogiausias periodas jau paliktas už nugarų.
Ar Kinijos atsidarymas išgelbės Europos pramonę?
Nepaisant pagerėjusios energetikos situacijos, Europos ekonomika susiduria su gausiomis problemomis. Itin spartus centrinių bankų palūkanų didinimas visame pasaulyje pradėjo slopinti prekybos augimą, stebimas gan ryškus naujų pramonės užsakymų kritimas. Prie to prisideda popandeminė vartojimo normalizacija: gyventojai vartoja daugiau paslaugų, o prekių vartojimas menksta.
Daug lūkesčių dedama į Kinijos ekonomikos atsidarymą. Kinija yra svarbi Europos eksporto partnerė, ir įprastai spartesnis Kinijos augimas atneša daug užsakymų Europai, tačiau šįkart teigiamas efektas gali būti silpnas. Kinijos būsto rinka vis dar išgyvena lėtai rusenančią krizę, o nekilnojamojo turto sektoriaus augimas buvo atsakingas už bent penktadalį ekonomikos augimo. Pirmoje šių metų pusėje Kinijos vartojimas greičiausiai augs itin sparčiai, tačiau struktūrinių problemų slegiama Kinijos ekonomika gali ir nesuteikti rimtesnio postūmio pasaulio prekybai.
Nors abejonės dėl Kinijos įtakos pramonės užsakymams išlieka, tačiau ekonomikos atsidarymas tikrai paskatins didesnę paklausą paslaugoms ir turizmui. Pietų šalys gali tikėtis didesnių turistų srautų ir spartesnio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo, palyginti su Vokietija ir kitomis šiaurės Europos šalimis.
ECB artėja prie palūkanų piko
Europos Centrinis Bankas dar kartą padidino bazines palūkanų normas puse procento iki 2,5 proc. ir įsipareigojo tą patį padaryti ir kovo mėnesį. Šiuo metu tikimasi, kad palūkanų didinimas tęsis iki vasaros, o bazinės palūkanos pasieks 3,25–3,5 proc. lygį.
Rinkos nelabai patikėjo centrinio banko komunikacija, kad palūkanos laikysis aukštame lygyje ilgą laiką – ilgojo laikotarpio valstybių obligacijų pajamingumai žymiai krito. Lėtėjantis ekonomikos augimas ir slopstanti infliacija leis centriniam bankui padaryti pauzę kovojant su kainų didėjimu, ir labai tikėtina, kad silpna makroekonominė aplinka ir atsitraukusi infliacija sudarys sąlygas palūkanų mažėjimui ateinančiais 2024 m.
Infliacija Europoje jau pradėjo mažėti − metinis kainų augimas sausį siekė 8,5 proc., o mėnesiniai kainų pokyčiai yra neigiami jau trečią mėnesį iš eilės. Stipriai nukritusios energijos kainos slopina infliaciją, tačiau pagrindinė infliacija (atmetus maisto ir energijos kainas) kol kas nemažėja. Tad kol pagrindinė infliacija laikysis aukštumose, tol ECB bus linkęs griežtinti pinigų politiką.
Miglotos prognozės Europai
Europos perspektyvos šiems metams yra itin miglotos. Viena vertus, griežta pinigų politika, lėtėjanti būsto rinka ir silpnas vartojimas temps euro zonos ekonomiką žemyn. Kita vertus, spartesnis infliacijos atsitraukimas ar stiprus ekonomikos stimuliavimas Kinijoje gali tapti teigiamais siurprizais. „Swedbank“ euro zonai prognozuoja vos 0,2 proc. BVP augimą šiemet, o ir 2024 m. augimas greičiausiai vos viršys vieną procentą.
Infliacija šiemet turėtų gana sparčiai kristi, ir „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad euro zonos vidutinė metinė infliacija šiemet sulėtės iki 5 proc., o kitąmet nesieks ir 2 proc. Pagrindinė infliacija leisis kiek lėčiau, bet 2024 m. irgi grįš prie 2 proc. infliacijos tikslo.
Infliacijos prognozes irgi gaubia neapibrėžtumas. Jei augimo perspektyvos pablogėtų, kitų metų pradžioje visai tikėtinas net ir trumpas defliacijos periodas, tačiau didesnė nei tikimasi paklausa iš Kinijos gali vėl išauginti žaliavų kainas ir sugrąžinti spartesnį kainų augimą.