Kone pati pavojingiausia frazė, kokią gali pasakyti ekonomistas − šįkart viskas yra kitaip. Tačiau žvelgiant į šį Lietuvos ekonomikos ciklą, panašu, kad labai tyliai ir atsargiai galima pasidžiaugti, kad šįkart iš tiesų viskas kitaip. Lietuvos ekonomika nesusikrovė disbalansų ir auga nepalyginamai tvariau nei prieš dešimtmetį.
Ekonomikos perkaitimas yra būklė, kai vidaus paklausa viršija pasiūlą – vartojama ir investuojama daugiau nei su turimais ištekliais galima pagaminti. Dėl to dažnai kyla didelis spaudimas kainų augimui, formuojasi turto burbulai, atsiveria tarptautinės prekybos deficitas, netvariai skolinamasi.
„Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas ekonomikos temperatūros indeksas rodo, kad Lietuvos struktūriniai rodikliai yra arti istorinio vidurkio ir esminių perkaitimo ženklų nėra.
Spartus atlyginimų augimas kelia paslaugų kainas
Nedarbo lygis pastaruoju metu laikosi gana žemame 6 proc. lygyje. Ilgas ekonomikos ciklas, augantis vidaus vartojimas ir stipri išorės paklausa palaiko darbo rinką. Tačiau panašu, kad dėl neapibrėžtumo pasaulyje nedarbo lygis nebekrenta ir netgi šiek tiek pakilo.
Nepaisant to, spartus atlyginimų augimas rodo, kad darbuotojų įmonėms trūksta ir jos yra pasirengusios kelti atlyginimus tam, kad pritrauktų ir išlaikytų darbuotojus. Nors atlyginimai ir auga sparčiau nei produktyvumas, tačiau atotrūkis nėra grėsmingas.
Spartus atlyginimų augimas sukelia spaudimą didėti kainoms, ypač paslaugų, nes ten atlyginimų dedamoji sąnaudų struktūroje yra didesnė. Per metus pagrindinė infliacija, atmetus nepastovias maisto ir energijos kainas, yra padidėjusi nuo 1,7 iki 2.7 proc., ir tai signalizuoja vidaus ūkio šiltėjimą. Kita vertus, šis procesas yra neišvengiamas vejantis vakarų Europos atlyginimų lygį.
Gyventojų lūkesčiai – suvaldyti
Ilgas ekonomikos ciklas, panašu, per daug neišpūtė gyventojų lūkesčių. Perteklinio skolinimosi nefiksuojama, bendras gyventojų ir įmonių paskolų portfelis auga šiek tiek lėčiau nei šalies ūkis.
Praėjusio ekonomikos ciklo pabaigoje dėl būsto kainų burbulo ir nepamatuoto vartojimo buvo atsivėręs didžiulis prekybos balanso deficitas. Šiandien matome visiškai kitokią situaciją − nepaisant krentančios pasaulinės prekybos, pernai Lietuva buvo sukaupusi vieną didžiausių prekybos perviršių savo istorijoje. Būsto kainos irgi neatitrūko nuo realybės, netgi priešingai, būsto įperkamumas dėl spartaus atlyginimų augimo mušė rekordus.
Ar pas kaimynus žolė žalesnė?
„Swedbank“ ekonomistų skaičiavimai rodo, kad kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje situacija labai panaši.
Estijos ekonomiką šildė žemas nedarbas, spartesnis kreditavimas ir išaugusi infliacija. Tuo tarpu Latvijos ekonomika buvo pirmoji Baltijos šalyse, kurią paveikė pasaulinės prekybos sulėtėjimas.
Praėjusiais metais Latvijos ekonomika augo dvigubai lėčiau nei 2018 m. Nepaisant to, dėl stiprios vidaus paklausos, aktyvios būsto rinkos ir žemo nedarbo Latvijos temperatūros indeksas per metus praktiškai nepasikeitė ir laikėsi arti istorinio vidurkio.
Ar esame pasiruošę iššūkiams?
Mažos ir atviros Baltijos šalių ekonomikos yra labai jautrios ekonomikos sukrėtimams iš išorės, todėl yra ypatingai svarbu vengti reikšmingų disbalansų susidarymo, kurie galėtų sustiprinti išorinio sukrėtimo poveikį.
Ilgus metus trunkanti skatinanti pinigų politika išpūtė JAV ir Kinijos įmonių skolas, kurios ateityje gali sukelti finansinę krizę, jei susvyruotų investuotojų pasitikėjimas ar būtų padaryta ekonomikos politikos klaidų.
Šiuo metu augimas yra tvarus, tačiau situacija gali gana greitai keistis. Tokie faktoriai, kaip mobilumo paketas, gali greitai ištirpdyti prekybos perviršį, kuris pastaraisiais metais remiasi neįtikėtinai sparčiai augusiu transporto paslaugų eksportu. Sparčiau nei produktyvumas augantys atlyginimai taip pat ilgainiui gali mažinti Lietuvos gamintojų konkurencingumą.
Tačiau bent jau šiuo metu Lietuvos ūkis atrodo gerai pasirengęs pasitikti viską, ką atneš šie metai.
„Swedbank“ ekonomikos perkaitimo indeksą sudaro šeši rodikliai: metinė infliacija (be maisto, energijos, alkoholio ir tabako), einamosios sąskaitos balanso dalis nuo BVP, nedarbas, atlyginimų augimo ir produktyvumo atotrūkis, skirtumas tarp kredito ir nominalaus BVP augimo, santykis tarp vidutinio atlyginimo ir būsto kainos Vilniuje. Istorinis vidurkis prilyginamas nuliui, skalė parodo standartinius nuokrypius – atotrūkį nuo istorinio vidurkio. Bendras perkaitimo indeksas yra sudaromas apskaičiuojant visų šešių rodiklių aritmetinį vidurkį.