Mūsų tikslas – vežėjams sukurti vieną patogią skaitmeninę platformą, kurioje būtų teikiamos visos reikiamos paslaugos, o taip pat lengvai prieinama informacija, pradedant autoservisais, detalių tiekėjais, degalinėmis ir baigiant sekimo sistemomis. Viskas, kas aktualu, vienoje vietoje.
Labai aktyviai dirbame, kad nuo „popieriaus“ pereitume į elektroninę erdvę. E – TIR, E - CRM kai kuriose ES šalyse jau sėkmingai veikia. Analizuojame tų valstybių patirtį, kontaktuojame su kompanijomis, kūrusiomis IT sprendimus, ieškome būdų, kaip integruotis. Privalome žengti šį žingsnį, nes elektroninės paslaugos, tai ne tik mada. Tai labai apčiuopiamas kaštų mažinimas – optimizuojami procesai, taupomi administraciniai resursai. Svarbu pažymėti, kad ši „Linavos“ iniciatyva itin svarbi smulkiam ir vidutiniam verslui – jei didieji rinkos žaidėjai patys sėkmingai skaitmenizuojasi, tai likę tam neturi pakankamai investicijų.
Didieji verslai tampa dar efektyvesni, o smulkūs vežėjai krenta iš žaidimo, nes praranda konkurencingumą. Štai kodėl mūsų kuriama platforma taps puikiu įrankiu visiems be išimties asociacijos nariams veikti efektyviau, greičiau, lanksčiau. Kad tai netušti žodžiai, rodo Beneliukso šalių patirtis. Įgyvendinus pilotinį E – CRM projektą, šių šalių vežėjai skaičiuoja kasmet sutaupantys šimtus milijonų eurų. Taigi transportas „be popieriaus“ reškia ne tik išsaugotus medžius, tai labai realią finansinę naudą kiekvienam vežėjui. Jeigu nežengsime šių žingsnių laiku, paprasčiausiai iškrisime iš konkurencinės kovos.
Rimtas iššūkis – ne įdiegti sistemą, bet ją integruoti kartu su kitomis ES šalimis, kad ji sklandžiai veiktų visoje vieningoje rinkoje. Tarkim, ir Lietuvoje Valstybinė mokesčių inspekcija yra įdiegusi elektroninį važtaražtį, bet klausimas, kaip nacionalines atskirų šalių patirtis pritaikyti visoje ES, kaip jas standartizuoti.
Suprantama, tam vien asociacijos veiksmų nepakaks, reikalingi ir politiniai sprendimai. Aktyviai dirbame, kad atkreiptume valdžios dėmesį ir bendromis pastangomis siektume realizuoti transporto be popierizmo idėją visoje ES.
IT sprendimų įgyvendinimas, natūralu, reikalauja nemažai investicijų. Mūsų prioritetas – Europos Sąjungos lėšos. Nors jau baigiasi 2018 metai, dar labai daug ES investicijų nepanaudota iš 2014 – 2020 metų finansinio laikotarpio, tame tarpe ir skirtų inovacijoms, skaitmeninių paslaugų plėtrai. Matome potencialą pritraukti ES investicijas, juolab mano asmeninė patirtis dirbant Nacionalinės mokėjimų agentūros direktoriaus pavaduotoju, tikiuosi, bus naudinga rengiant paraišką ir ją administruojant. Vežėjai šiandien sukuria 8 proc. Lietuvos BVP, todėl labai logiška, kad į tokį sektorių investuotų ir valstybė, tai vienas mūsų ekonomikos variklių.
Kitas svarbus aspektas – „Linava“ šiandien stipriai pasikeitusi: visos prekės ir paslaugos perkamos skaidriai, racionaliai, siekiant paties palankiausio kainos ir kokybės santykio. Taigi padarysime viską, kad skaitmenizacijos procesų kaštai neužgultų vežėjų pečių.
Akivaizdu, kad sėkminga elektroninių paslaugų plėtra sumažins vežėjų kaštus. Tačiau imatės ir kitų priemonių kuriant pridėtinę vertę asociacijos nariams. Kartu su Prezidiumo nariais Vytu Bučinsku ir Oleg Tarasov labai aktyviai dirbame, kad asociacijos nariams suformuotume prekių ir paslaugų krepšelį su maksimaliomis nuolaidomis. Siekiame, kad visi be išimties „Linavos“ nariai turėtų galimybę pirkti ne tik kurą, bet ir atsargines dalis, sekimo sistemas, telekomunikacijų, servisų paslaugas ir kt. tokiomis kainomis, apie kurias įsigijant pavieniui būtų galima tik pasvajoti.
Mūsų tikslas, kad kainodara, kurią tiekėjai šiandien taiko tik didiesiems žaidėjams, būtų prieinama visiems asociacijos nariams. Kad tokie mūsų tikslai nėra tik deklaratyvūs lozungai, patvirtina sėkminga derybų baigtis su bendrove „Fleet union“. Daug nesiplėsdamas pasakysiu, kad galimybės įsigyti kuro tokiomis kainomis dar nesame turėję.