Kalba – prioritetas, tačiau svarbūs ir kiti aspektai
Specialistai išskiria, kad norint tinkamai integruoti imigrantus į valstybę, reikia jiems suteikti galimybes ne tik išmokti kalbą, bet ir kultūrinius papročius, įtraukti darbuotojus į bendruomenę.
Užimtumo tarnyba Lietuvoje apmoka trečiųjų šalių organizuojamus lietuvių kalbos kursus, tačiau dalis jų specializuojasi tik į verslo bei dalykinę lietuvių kalbą. Kita dalis kursų organizatorių paprasčiausiai neturi pakankamai mokytojų visiems šiuo metu Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams ir daugelis jų taip pat visiškai nesupažindina su Lietuvos kultūra, istorija, socialine aplinka.
Mūsų restoranų tinklas dar birželį nutarė pradėti šią problemą spręsti savarankiškai – įmonės viduje atidarėme savo mokyklą, kurioje jau mokosi daugiau kaip 20 darbuotojų iš užsienio. Dar dvi grupės turėtų pradėti „mokslo metus“ artimiausiu metu.
Bendrauti lietuvių kalba darbe reikalingomis temomis kolegos pramoksta darbo metu, o mokykloje stengiamės išmokyti bendrauti laisvalaikio, už darbo ribų reikalingomis temomis, kad iš užsienio atvykusiems kolegoms būtų lengviau integruotis į visuomenę, o mes turėtume laimingus ir ilgalaikius darbuotojus.
Reikia nepamiršti, kad nors dauguma į Lietuvą migruoja dėl finansinių priežasčių ar karo, jeigu šie žmonės nesugebės čia rasti draugų, sukurti šeimos bei jaustis kaip namie – ilgainiui jie išvyks. Nors nekontroliuojamos migracijos sau leisti negalime, reikia nepamiršti, kad Lietuvą jau veikia ir demografinė krizė, ir didėjančių pajamų efektas.
Investicijos į migrantų švietimą atsiperka, nes lietuviai nebenori dirbti
Nors siūlome konkurencingą atlyginimą, iš Užimtumo tarnybos atėję kandidatai dažnai jau po pirmosios darbo dienos pasako „ne taip prastai gyvenu, kad taip sunkiai dirbčiau“.
Žinoma, tai indikuoja apie gerėjantį šalies pragyvenimo lygį, tačiau taip pat turi ir neigiamą pusę – lietuviai yra vis mažiau motyvuoti dirbti ir mieliau renkasi augančias nedarbingumo pašalpas, o ne darbo užmokestį. Esamą nedarbingumo sistemą yra ganėtinai lengva išnaudoti – Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ilgiau nei metus darbo neturinčių asmenų Lietuvoje 2022 metų pabaigoje buvo 35 tūkst. Nors šis skaičius mažėja, vis dar viršijame priešpandeminį lygį.
JAV nacionalinės mokslų akademijos tyrimas parodė, kad išsilavinimą ir prieigą prie švietimo gaunantys imigrantai dažniau įsidarbina, gauna didesnes pajamas ir teigiamai prisideda prie ekonomikos. „Jammi“ daugiau kaip trečdalis darbuotojų – iš užsienio, kadangi jie labiau nusiteikę tapti ilgalaikiais darbuotojais nei lietuviai.
Šiuo metu mūsų įmonė savo valdomuose restoranuose turi 108 darbuotojus, iš jų net 52 yra iš užsienio šalių. Dar keliasdešimt užsieniečių dirba franšizės partnerių valdomuose restoranuose. Daugiausiai užsieniečių greito maisto restoranų tinklas įdarbino 2022 metais, o apie 90 proc. jų dirba iki šiol. Palyginimui, iš lietuvių ilgiau nei metams įmonėje dirbti lieka tik apie 2,2 proc.
Darbo užmokesčio mediana „Jammi“ šiuo metu siekia 2405 Eur, palyginimui – „McDonald’s“ mediana Lietuvoje yra 884 Eur, o „Rimi Lietuva“ – 1277 Eur. Mielai dirbtume su lietuviais, tačiau neturime kito pasirinkimo. Situaciją išspręsti nebuvo lengva, tačiau pasirinktas kelias mus tenkina, nes darbuotojai už mūsų pagalbą atsidėkoja nuoširdžiu darbu ir noru tapti europiečiais – jie kuria šeimas čia, leidžia vaikus į lietuviškas mokyklas, dalyvauja visuomeninėje veikloje.
Valstybė pirmiausiai esame mes
Dažnas šiais laikais yra linkęs skųstis, kad valstybė turėtų daugiau rūpintis užsieniečių integracija ar tuo, kad vis dažniau matome užsieniečius, kurie dirba paslaugų bei aptarnavimo sektoriuose „atimdami iš lietuvių darbus“.
Tačiau valstybė pirmiausiai esame mes – jeigu aptarnauti kitų lietuviai nenori, natūralu, kad čia atvyks užsieniečiai, kurie sutiks tai padaryti. Štai jau ir Vilniaus viešajame transporte nuo 2023 m. pabaigos turime vairuotojų iš Ganos. „Transrevis“ atstovai neslėpė, kad taip nutiko, nes lietuviai nenorėjo keltis taip anksti ir visą dieną sėdėti prie vairo. Darbuotojai iš Afrikos taip pat vis dažniau pastebimi dirbantys šiukšlių išvežimo, maisto pristatymo, pavėžėjimo įmonėse.
Tad prisiminkime, kad jeigu į tų užsieniečių integraciją savo laiko, pinigų ir pastangų neinvestuosime patys, valdžia už mus to taip pat nepadarys. Norėdami, kad migrantai integruotųsi į valstybę ir visuomenę, turime nepamiršti, kad mes patys kuriame ją.