Valstybės tarnyba vs. viešasis sektorius
Išgirdę terminą „viešasis sektorius“ dažnai apibendriname – valdininkai. Tačiau dažnai pamirštame, kad viešasis sektorius – tai ir mokytojai, sveikatos, socialinės apsaugos sistemų darbuotojai, policija, ugniagesiai ir kiti.
Statistikos departamento duomenimis, visų Lietuvoje dirbančių žmonių skaičius siekia apie 1,3 milijonus, o iš jų viešajame sektoriuje dirba daugiau nei 360 tūkst. Jei pažiūrėtumėte, kiek iš jų dirba valstybės tarnyboje – nustebtumėte. Valstybės tarnybos departamento duomenimis, 2023 m. kovo 31 d. valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose, kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, buvo šiek tiek daugiau nei 63 tūkst. pareigybių, iš kurių užimta buvo apie 54 tūkst.
Taigi, valstybės tarnautojai viešajame sektoriuje sudaro apie 15 proc. visų darbuotojų. Atitinkamai tik jiems skirta ir planuojama valstybės tarnybos reforma.
Ar tikrai valdininkai daug uždirba?
Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2022 m. siekė 1,9 tūkst. eurų (bruto), t.y. apie 1,2 tūkst. eurų „į rankas“. Viešasis sektorius vis dar lenkia privatų sektorių, kur vidutiniai atlyginimai tą patį ketvirtį siekė 2031 eurą ir 1846 eurus, tačiau privačiame sektoriuje atlyginimai pastaruoju metu auga sparčiau.
Vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius dvejus metus (nuo 2020 iki 2022 m. IV ketv.) Lietuvoje išaugo 24,7 proc. Privačiame sektoriuje augimas siekė 27,2 proc., o tuo pat metu viešajame – tik 20,4 proc. Ši tendencija nekinta jau keletą metų.
Taigi, galime drąsiai sakyti, kad, nieko kardinaliau nekeičiant, privataus sektoriaus vidutinis darbo užmokestis netrukus pavys ir pralenks viešąjį sektorių. Gal taip ir turėtų būti – tai jau kitos diskusijos tema. Tačiau faktas tas, kad viešasis sektorius dėl savo atlyginimų pokyčių pastaruoju metu darosi vis mažiau patrauklus potencialiems darbuotojams.
Ar dėl pokyčių viešajame sektoriuje gali kažkas keistis visoje darbo rinkoje?
Trumpai – ne. Valstybės tarnybos reforma, net jei bus patvirtinta, turės pereinamąjį laikotarpį, per kurį nebus keičiami nei įstaigų darbo užmokesčio fondai, nei leidžiama keisti darbuotojų atlyginimus. Todėl privatus sektorius ir toliau sėkmingai galės pritraukti kvalifikuotus valstybės tarnautojus pereiti pas juos.
Esminių pokyčių švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos ir kultūros sektorių darbuotojų atlyginimuose nėra numatoma. Tam tiesiog nepakanka valstybės finansinių resursų, o pristatyta mokestinė reforma, net jei ir turi bent menkiausių šansų būti patvirtinta, tikrai pakankamai jų nesukurs.
Kituose sektoriuose, kaip kad viešasis saugumas, teisingumas, aplinkosauga, gali nutikti vienokie ar kitokie pokyčiai, tačiau, net jei taip įvyks – čia esančių darbuotojų skaičius toli gražu nėra reikšmingas, kad darytų įtaką visai darbo rinkai.
Kas mūsų laukia?
Aš pati valstybės tarnyboje dirbau beveik 15 metų. Per tą laiką sutikau daugybę nuostabių, atsidavusių savo srities profesionalų, iš kurių, deja, vis daugiau renkasi privatų sektorių. Pritraukti naujus darbuotojus į viešąjį sektorių taip pat darosi vis sudėtingiau. Tą vienu balsu tvirtina absoliučiai visi mano sutinkami viešojo sektoriaus vadovai.
Žinoma, kad privačiame sektoriuje kvalifikuotų darbuotojų irgi reikia, bet negalime tikėtis, kad valstybė funkcionuos gerai, jei viešasis sektorius šlubuos. Kaip kažkas yra pasakęs: „pigi valdžia brangiai kainuoja“. Panašu, kad mes Lietuvoje septynmyliais žingsniais link to ir judame.