Ateinantis laikotarpis bus kupinas dilemų: kaip rasti pusiausvyrą tarp pažangos ir tvarumo, tarp inovacijų įgyvendinimo ir sąnaudų valdymo? Šie klausimai taps esminiais logistikos sektoriaus darbotvarkėje.
Siekiant sėkmingai žengti į ateitį, būtina prisitaikyti prie dekarbonizacijos, vairuotojų trūkumo ir skaitmenizacijos (3D) iššūkių. Tai ne tik strateginės užduotys – šie veiksniai taps esminiais pramonės formuotojais artimiausiame dešimtmetyje.
Dekarbonizacijos misija – nulinės emisijos
Klimato krizės akivaizdoje transporto sektoriui keliami ambicingi tikslai. Europos Sąjunga (ES) planuoja iki 2050-ųjų pasiekti nulinės emisijos mobilumą, tačiau praktiniai šio tikslo įgyvendinimo aspektai – sudėtingi. Pagrindinės kliūtys yra aukštos perėjimo nuo tradicinių technologijų prie elektrinių transporto priemonių sąnaudos ir nepakankama infrastruktūra.
Pavyzdžiui, mažesnės logistikos įmonės, kurios užsiima farmacijos prekių tiekimu regioniniu mastu, susiduria su realiomis problemomis. Perėjimas prie elektrinių ar hibridinių transporto priemonių reikalauja didelių finansinių investicijų, kurios ne visada yra prieinamos. Be to, įkrovimo stotelių tinklas dar nėra pakankamai išvystytas, kad užtikrintų patikimą veiklą visuose regionuose.
Dekarbonizacija nėra vien technologinis procesas. Ji taip pat reikalauja integruotos strategijos: politinio palaikymo, finansinių paskatų ir privataus bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimo. Tik dirbant išvien galima įveikti šiuos iššūkius ir kurti tvaresnį mobilumą.
Vairuotojų trūkumas: krizė, kuri neblėsta
Šiandien logistikos sektorių stipriai veikia vis didėjantis vairuotojų trūkumas. Statistika rodo, kad pasaulinėje tiekimo grandinėje trūksta trečdalio reikalingų vairuotojų, o situacija tik blogės. Iki 2028-ųjų Europoje gali pritrūkti net 7 milijonų profesionalių vairuotojų.
Problemos šaknys slypi ne tik demografiniuose pokyčiuose, bet ir pačios profesijos patrauklume. Dauguma šiandienos vairuotojų yra vyresni nei 55 metų, o jauni žmonės retai renkasi šią karjerą. Dėl darbo pobūdžio ir ilgų kelionių vairuotojo profesija dažnai neatrodo patraukli nei jaunimui, nei moterims, nors būtent šios grupės galėtų iš dalies užpildyti darbo rinkos spragas.
Sprendimai turi apimti visą sistemą: nuo darbo sąlygų gerinimo ir darbo užmokesčio didinimo iki švietimo ir mokymo programų, kurios skatintų daugiau žmonių rinktis šią profesiją. Kitos šalys taip pat eksperimentuoja su automatizuotų transporto priemonių integracija, tačiau ši technologija dar nėra pasirengusi visiškai pakeisti žmogaus darbo.
Skaitmenizacijos revoliucija dar neįsigaliojo
Skaitmeniniai sprendimai jau dabar keičia logistiką. Realiojo laiko maršrutų optimizacija, elektroniniai dokumentai ir pažangios telematikos sistemos leidžia verslams efektyviau organizuoti procesus ir mažinti sąnaudas. Tačiau daugelis šių technologijų vis dar nėra plačiai naudojamos.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – elektroninis CMR protokolas, būtinas tarptautinėms logistikos operacijoms. Nors jis egzistuoja nuo 2008 metų, šiandien jį visiškai įdiegė tik 34 iš 58 šalių, kurios turėtų juo naudotis. Tai rodo, kad skaitmenizacijos tempas dažnai atsilieka nuo sektoriaus poreikių.
Ateities logistikos įmonės, kurios nori išlikti konkurencingos, turės aktyviai investuoti į naujausias technologijas ir įgyvendinti jas strategiškai. Tuo pačiu svarbu užtikrinti, kad skaitmenizacija neapsiribotų tik didžiosiomis korporacijomis – mažesnės įmonės taip pat turi gauti prieigą prie šių įrankių.
Tvarios ir išmanios mobilumo strategijos
Nors iššūkiai atrodo sunkiai įveikiami, yra praktiškų sprendimų. Vadovaudamiesi ES tvaraus ir išmaniojo mobilumo strategija, pramonės lyderiai gali pasinaudoti trimis pagrindiniais tikslais, kurie padės jiems sėkmingai spręsti šiuos klausimus.
Tikslas 1: Tvarus mobilumas
Siekiant pasiekti nulinės emisijos mobilumą, būtina pereiti prie elektrinių transporto priemonių. Vyriausybės turi investuoti į įkrovimo infrastruktūrą ir integruoti atsinaujinančią energiją per įvairius transporto tinklus.
Telematika čia atlieka svarbų vaidmenį. Įmonės, tokios kaip „Gurtam“, siūlo pažangias telematikos sistemas transporto priemonių parkams. Stebint realiu laiku vairuotojo elgesį, transporto priemonių našumą ir kuro sąnaudas, galima priimti duomenimis pagrįstus sprendimus, mažinti laukimo laiką, optimizuoti maršrutus ir diegti ekologiškus vairavimo metodus.
Tikslas 2: Išmanusis mobilumas
Išmanusis mobilumas siekia atrasti efektyvesnius, tvaresnius ir patogesnius transporto metodus. Nuo krovinių gabenimo per oro uostus iki vietinių bendruomenių transportavimo galimybių – visa tai yra išmaniojo mobilumo dalis.
Pagrindinės tendencijos apima:
● Naująsias technologijas, tokias kaip IoT įrenginiai.
● Dirbtinį intelektą transporto priemonių valdymo programinėje įrangoje.
● Skaitmeninį bilietavimą logistikos efektyvumui.
● Nulinės emisijos įdiegimą visose transporto priemonėse.
Tikslas 3: Atsparus mobilumas
Atsparumas – svarbus klausimas verslo lyderiams. Tai reiškia gebėjimą prisitaikyti prie esamų ir būsimų trikdžių, išlaikant efektyvumą. Skirtingos šalys dabar įgyvendina iniciatyvas, kurios pašalina kliūtis ir skatina bendradarbiavimą tarp valstybių.
Naudodamos modernias telematikos, logistikos valdymo ir realaus laiko jutiklių sistemas, įmonės gali išlikti atsparios ir prisitaikyti prie vyriausybių reglamentų bei viešosios nuomonės.
Žvilgsnis į 2025 metus
2025-ieji logistikos ir transporto sektoriui žada būti intensyvių pokyčių metai. Tvarumo, skaitmenizacijos ir darbo rinkos problemos neišnyks, tačiau inovacijos ir glaudesnis bendradarbiavimas gali tapti raktu į sėkmę.
Bendrovės, kurios jau dabar investuoja į pažangias telematikos ir IoT sistemas, pasitelkia dirbtinį intelektą procesams optimizuoti ir diegia tvarumo sprendimus, turi visas galimybes ne tik prisitaikyti prie pokyčių, bet ir išsiveržti į priekį.
