Kainodaros nustatymo metodikos taisyklės 2017 m. liepos 1 d. iš esmės buvo priimtos, siekiant užtikrinti lankstesnį ir aiškesnį kainodaros nustatymo, vykdymo bei keitimo procesą viešuosiuose pirkimuose. Vis dėlto, tiek viešųjų pirkimų procedūrų, tiek viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo metu vis dar neretai susiduriama tiek su kainodaros nustatymo pirkimo dokumentuose neaiškumais, tiek su sutarčių vykdymo problemomis, pavyzdžiui, kai sutartyje darbų atlikimui nustatyta fiksuotos kainos kainodara, o vykdant sutartį atsiranda poreikis atlikti papildomus darbus.
Taigi, nauji pakeitimai neabejotinai ypatingai reikšmingi darbų pirkimuose, kur neretai susiduriama su problemomis dėl atitinkamų darbų kiekių apskaičiavimo netikslumų, papildomų darbų reikalingumo nustatymo bei įvertinimo, atitinkamai mokėtinos darbų kainos už šiuos papildomus darbus nustatymo. Toliau pateikiami svarbiausi nauji Kainodaros nustatymo metodikos pakeitimai.
Pagrindiniai Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos projekto pakeitimai, įsigaliosiantys 2019 m., jeigu projektui bus pritarta.
Naujoje metodikoje atsisakyta išskirti sutarčių dėl prekių ar paslaugų bei darbų kainos apskaičiavimo būdus, t. y. paliktas vienas kainos apskaičiavimo būdų sąrašas, kuris yra nebaigtinis. Vadinasi, bus išplėstas darbų kainos apskaičiavimo būdų sąrašas. 2017 m. liepos 1 d. įsigalioję pakeitimai metodikoje leido viešųjų pirkimų vykdytojams nustatyti įvairius kainos apskaičiavimo būdus (nustatytas nebaigtinis sąrašas), taip pat leido prekių ar paslaugų apimtis apibrėžti kiekiais, suma ar šių būdų deriniu. Tačiau darbų kainos apskaičiavimo būdams šiuo metu nustatytas baigtinis sąrašas darbų kainos apskaičiavimo būdų, t.y. fiksuotos kainos; fiksuoto įkainio; fiksuotos kainos su peržiūra; fiksuoto įkainio su peržiūra, ir kitų būdų nėra leidžiama nustatyti.
Naujoje metodikoje taip pat nustatyta, kad pirkdamas darbus pagal fiksuotą kainą pirkimo vykdytojas turi sumokėti visą sutarties kainą bet kuriuo atveju (nepriklausomai nuo to, ar darbų apimtys faktiškai padidėtų, ar sumažėtų). Taigi, panaikinta išimtis dėl faktinės pirkimo dokumentuose ir sutartyje pirkimo vykdytojo nurodytų darbų apimties pasikeitimo, viršijančio 15 procentų. Tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančią metodiką, pirkdamas darbus pagal fiksuotą kainą pirkimo vykdytojas turi sumokėti visą sutarties kainą, išskyrus atvejus, kai darbų apimtys keičiasi daugiau kaip 15 procentų, skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės (ar kito dydžio, nustatyto pirkimo dokumentuose).
Darbų projekto sąnaudų kiekių žiniaraščiuose nurodyti dydžiai pagal naują metodiką – statybos produktų kiekis, įrenginių, mechanizmų skaičius ir statybos darbų apimtis (išreikšta statybos darbų vienetais) – yra apytikriai ir neturi būti laikomi faktiniu ir tiksliu darbų, kuriuos darbų rangovui reikia atlikti, kiekiu. Jei tiekėjo įvykdytų darbų faktinis kiekis skiriasi nuo nurodyto perkamo kiekio (nurodyto statinio projekto kiekių žiniaraštyje), laikoma, kad šie didesni ar mažesni darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą, t. y. nepriklausomai nuo faktinio atliktų darbų kiekio sutarties kaina negali būti keičiama.
Taikant šį metodą didesni atliktų darbų kiekiai nelaikomi papildomais darbais, o mažesni – atsisakomais darbais. Sutartyje rekomenduojama numatyti sutarties kainos keitimo dėl keičiamų kiekių (apimčių) sąlygas ir tvarką remiantis įstatymais ir Civiliniu kodeksu. Tikėtina, kad šis pakeitimas turėtų sukelti dideles diskusijas tarp tiekėjų, dalyvaujančių darbų viešuosiuose pirkimuose, kadangi žinia, kad tokio pobūdžio pirkimuose itin sunku iš anksto aiškiai ir tiksliai prognozuoti darbų kiekius bei jų vertę.
Metodikoje taip pat nustatyti papildomi kainodaros taisyklėms taikomi reikalavimai: kainodaros taisyklės turi būti numatančios aiškų atsiskaitymą su tiekėju ir užtikrinančios, kad atsiskaitymo su tiekėju metu nekiltų neaiškumų dėl suteiktų prekių, paslaugų ar darbų įkainojimo; nesudarančios galimybių taikyti alternatyvius kainos apskaičiavimo būdus ar alternatyvias taisykles. Taip pat įtvirtintas reikalavimas pirkimo vykdytojams, ketinantiems tiekėjams mokėti avansu, pirkimo dokumentuose ir sutartyje aiškiai aprašyti avanso paskaičiavimo ir mokėjimo tvarką.
Įsigaliojus naujai metodikai, pirkimo vykdytojams pirkimo dokumentuose ir sutartyje reikės nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio.
Perkančiosioms organizacijoms prieš pirkimo vykdymą vidiniuose dokumentuose taip pat reikės nusistatyti didžiausią ekonominiais skaičiavimais pagristą pirkimui skiriamų lėšų dydį, ir kaip apskaičiuos ar tiekėjų pasiūlymai neviršija pirkimui skirtos lėšų sumos, t. y. kokią pasiūlymo kainą laikys per didele (nepriimtina). Tuo tarpu pirkimo dokumentuose ir sutartyje reikės nustatyti kainodaros taisykles, taikomas sutartyje numatytiems galimiems sutarties keitimo atvejams.
Dar vienas reikšmingas pakeitimas, susijęs su tiesioginių ir netiesioginių išlaidų apskaičiavimu, pavyzdžiui, papildomai įsigyjamų statybos produktų ir įrengimų, mechanizmų vertė bus apskaičiuojama ne pagal papildomų darbų įsigijimo momentu galiojančias statinio statybos darbų skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas, o pagal galiojusias pasiūlymo pateikimo momentu.
Tai tik dalis kainodaros metodikos pakeitimų, kurie gali turėti reikšmingą įtaką tiek perkančiosioms organizacijoms rengiant pirkimo dokumentus bei vykdant viešųjų pirkimų procedūras, tiek tiekėjams, rengiant pasiūlymus bei vykdant pirkimų sutartis. Šiuo metu nauji metodikos pakeitimai yra derinimo stadijoje, todėl paskelbta redakcija gali būti ne galutinė. Vis dėlto, tikėtina, kad ryškių ir esminių pakeitimų joje neturėtų būti. Pastabos ir pasiūlymai dėl metodikos redakcijos gali būti teikiami iki 2019 m. sausio 8 d.
Jei naujai kainodaros metodikai bus pritarta, ši metodika įsigalios ir bus taikoma viešojo pirkimo ir pirkimo procedūroms, pradėtoms vykdyti nuo 2019 m. vasario 1 d., išskyrus atnaujinto varžymosi procedūras, vykdomas preliminariųjų viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių ar preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų iki 2019 m. sausio 31 d., pagrindu.
Metodikos projektas, su kuriuo visi gali susipažinti, yra viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje.