Nors oficiali statistika apie Lietuvos įmonių skolininkus nepateikiama, vis dėlto kiekvienas verslas jų turi ir su mokėjimų vėlavimais anksčiau ar vėliau susiduria. Antstolių rūmų pateiktoje apžvalgoje matome, kad 2022 m. antstoliai kreditoriams sugrąžino 225,3 mln. eurų, o naujais prašymais reikalaujama skolų suma tais pačiais metais sumažėjo 26 proc. ir sudarė 591 mln. eurų. Tiesa, į antstolių išieškojimus patenka jau teismų sprendimais priteistos skolos bei išieškojimai, išimtinai susiję su fiziniais asmenimis.
„Creditinfo Lietuva“ taip pat pateikia duomenis, kurie rodo, kad 2023 m. sausio pradžioje 57 tūkst. įmonių turėjo 67 tūkst. registruotų skolų už bendrą 328 mln. eurų sumą, o viena įmonė vidutiniškai buvo skolinga 5800 eurų.
Skolininkai gali sulaukti pasekmių
Verslo skolininkais yra laikomi tie asmenys, kurie turi neįvykdytų įsipareigojimų savo kontrahentui jau tam tikrą ilgesnį laiką arba jų vėlavimas sumokėti skolas tampa „nuolatiniu įpročiu“. Tokie klientai turėtų būti atidžiau stebimi, o jų atsiskaitymas – griežčiau kontroliuojamas.
Įsiskolinimai yra skirstomi į kelias grupes: skolas iki 30 d. ir 90 d. bei ilgiau nei 90 d. trunkančias skolas. Tie, kurie turi skolų, turėtų žinoti, kad skoliniam įsipareigojimui viršijus 30 d. terminą jau gali kilti atitinkamos pasekmės. Pavyzdžiui, skolininkas kreditoriaus iniciatyva jau gali būti įtraukiamas į duomenų bazes, kuriose pateikiama informacija apie įsiskolinimą. Vien įtraukimas į tokį sąrašą gali sukelti nepatogumų tiek santykiuose su finansų įstaigomis, tiek sudarant ilgalaikes sutartis.
Praktikoje didžiausia tikimybė sėkmingai išieškoti skolas yra iki tol, kol jos netampa ilgai uždelstos. Pavyzdžiui, tikimybė išieškoti skolą, kurią vėluojama apmokėti iki 90 d., yra 3–4 kartus didesnė, nei tą, kurią apmokėti vėluojama 180 ar daugiau dienų. Priežastis – labai paprasta. Vėlavimas iki 90 d. dar gali būti nulemtas laikinų finansinių sunkumų, piniginių srautų sumažėjimo ir pan., o įsiskolinimas, viršijantis 6 mėn. laikotarpį, indikuoja arba daug rimtesnes finansines skolininko problemas, arba piktybinį vengimą mokėti.
Kada kreditoriui jau reikėtų sunerimti dėl nevykdomų įsipareigojimų – labai priklauso tiek nuo pačios skolos dydžio, tiek nuo to, ar įsipareigojimų vykdymas yra kažkokiu būdu užtikrintas. Jei įsiskolinimo suma kreditoriui yra santykinai nedidelė, žinoma, kad nereikėtų to iš karto per daug sureikšminti, tačiau įjungti tam tikrus saugiklius vis dėlto yra būtina. Pavyzdžiui, tolimesnį prekių tiekimą galima vykdyti tik gavus avansinį mokėjimą, taip pat reikėtų atidžiau stebėti, ar nedidėja įsiskolinimai kitiems šio skolininko kontrahentams.
Tais atvejais, kai kreditoriui yra suteikta draudimo ar banko garantija – kreditorius gali būti pakankamai ramus, nes klientui neįvykdžius mokėjimų, reikalavimus visuomet galima nukreipti į garantiją išdavusį objektą. Tačiau, jei skoliniai nėra užtikrinti, o pradelsta skola yra pakankamai nemaža – reikėtų imtis skubių aktyvių veiksmų dėl jos padengimo, taip pat vertėtų atlikti skolininko finansinės būklės analizę.
Skolų prevencija – įmanoma
Tam, kad skolingų klientų nedaugėtų, būtina skolų prevencija, t. y. skolų valdymo mechanizmo įgyvendinimas bendrovėje. Sėkmingam skolų valdymui yra svarbu:
- įsivertinti savo įmonės situaciją, atlikti sudarytų ir vykdomų sutarčių analizę, įvertinti esančius įsiskolinimus, tendencijas;
- pasiruošti ir įgyvendinti skolų valdymo tvarką;
- pasiruošti standartinius dokumentus, kuriuos būtų galima greitai ir efektyviai naudoti atsiradus skolai, pavyzdžiui, priminimą dėl skolos apmokėjimo, pretenziją, susitarimą dėl skolos padengimo ir kt.;
- paskirti atsakingus asmenis už skolų valdymo tvarkos bendrovėje įgyvendinimą.
Praktikoje bendrovėms yra taikomos skirtingos skolų valdymo procedūros, kurios tiek per prevenciją, tiek per aktyvius veiksmus jau atsiradus skolai padeda efektyviai sumažinti jų dalį. Efektyvi skolų prevencija prasideda nuo tinkamų sąlygų sutartyse įtvirtinimo. Kad sutartis apsaugotų bendrovės interesus, joje turėtų būti nurodytos ir aptartos šios pagrindinės sąlygos, padedančios mažinti skolų riziką:
- Aiškios, tikslios apmokėjimo sąlygos, kuriose įtraukti avansiniai mokėjimai arba atsiskaitymas dalimis. Gamybos įmonės dažnai taiko tokią apmokėjimo tvarką: 30 proc. avansinis mokėjimas, 30 proc. mokėjimas po gaminių pagaminimo, 40 proc. mokėjimas po gaminių sumontavimo;
- Protingi ir pakankamai trumpi atsiskaitymo terminai, pavyzdžiui, 7–15 d.;
- Delspinigiai ir baudos – tokios tinkamo įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonės padeda valdyti įsiskolinimo rizikas. Sudarant didelės vertės sutartis būtina įsivertinti galimybes ir numatyti papildomas prievolių užtikrinimo priemones, tokias kaip draudimo bendrovės ar banko garantinį raštą, laidavimą, įkeitimus, vekselius;
- Sutartyse būtina aptarti ir vienašalį apmokėjimo tvarkos pakeitimą esant įsiskolinimui, pavyzdžiui, numatyti, kad esant didesniam nei 1000 eurų įsiskolinimui, tolimesnis sutarties vykdymas galimas tik avansu mokant už prekes;
- Būtina numatyti ir vienašalio sutarties nutraukimo sąlygas esant uždelstam atsiskaitymui, sutarties tolimesnio vykdymo sustabdymą dėl esamų įsiskolinimų.
Siekiant išvengti ilgalaikių įsiskolinimų, taip pat labai svarbu laiku reaguoti į atsiradusius kliento įsiskolinimus – siųsti priminimus, pretenzijas. Skolininkui nereaguojant tikslinga bandyti išsiaiškinti situaciją telefonu ar susitikimo metu, aptarti priežastis ir siekti, kad būtų pasirašytas susitarimas dėl skolos padengimo. Nors toks susitarimas skolos padengimo negarantuoja, tačiau tai patvirtina skolos pripažinimo faktą, o tai gali padėti ateityje išvengti ginčų dėl skolos fakto ir dydžio.
Galiausiai, nepavykus susigrąžinti skolos ikiteisminiais veiksmais, nereikėtų vengti teisminio skolos išieškojimo alternatyvos.