Panevėžyje apleistą įmonę įsigijęs ir ją ant kojų pastatęs Gudas: versle reikia šauti kaip raketai

Mantas Gudas galėjo tapti puikiu bankininku. Buvo sulaukęs svajonių pasiūlymo, su kuriuo kitas net nedvejodamas būtų sutikęs. Tačiau jis pasirinko kitą kelią ir dabar dėl to žingsnio nė trupučio nesigaili.

Jaunas, viskam alkanas, veržlus vaikinas susirado panašių bendraminčių ir vieną dieną nusipirko kone Panevėžio centre 1960 m. pastatytą metalo perdirbimo fabriką ir nutarė pastatyti jį ant kojų. Užmojis ir rizika pasiteisino su kaupu, – „Metalistas“ išgyveno ir jau 15 metų puikiai veikia.

Verslas – tarpukelyje

„Metalisto“ bendrasavininkas Mantas yra gimęs Šilutėje, Pamaryje, – ten visos jo giminės šaknys. Tėvai mokėsi vienoje klasėje, o apsivedę jie apsigyveno Šiauliuose. Su šiuo miestu siejami ir trys Manto gyvenimo dešimtmečiai. Ir tik vėliau, juokiasi, pats nutekėjo į Vilnių, o verslas atsirado tarpukelyje – Panevėžyje.

„Metalistą“ įsigijome 2005 m., nuo kitų metų sausio, būdamas 27-erių, pradėjau ten eiti generalinio direktoriaus pareigas. Kokius penkerius metus važinėjau iš Šiaulių, o paskui panašiai tiek pat metų – iš Vilniaus į Panevėžį. Per metus prasukdavau apie 60 tūkst. km.“, – pasakoja apie vieną gyvenimo etapą pašnekovas. Jis svarsto, kad gal ir būtų buvę protinga tame mieste apsigyventi tam tikram laikui, bet ilgam laikui ten užsilikti nenorėjo.

„Ten jokių šaknų, jokių giminių. Iš tiesų, tai tas miestas man labai įdomus, bet vis tiek jis ne mano“, – prisipažįsta pašnekovas.

Verslą Panevėžyje jauni bankininkai pradėjo jau tuomet, kai tie juodieji, banditiniai laikai mieste buvo išsikvėpę: „Mums jau neteko turėti reikalų su jokiais banditais. Panevėžys kaip tik buvo tam tikrame pakilime, nes vietos pramonė buvo daug geriau išsilaikiusi, nei tarkime, Šiauliuose, kuris yra labai panašus miestas. Tuo metu dar ir „Ekranas“ veikė, ir „Linas“, ir „Lietkabelis“, ir „Panevėžio stiklas“, – išties daug įmonių, kurios buvo dar gyvos, didelės. Tai buvo ir yra išties stiprus pramoninis miestas.“