Savo gyvenimo laivo kapitonas investuotojas Variakojis: mano prioritetas ne mašina už 50 tūkst. eurų

Iš pirmo žvilgsnio šiam žmogui viskas puikiai sekasi. Visada besišypsantis, lengvai bendraujantis, turintis begalę draugų ir pažįstamų. Jis valdo gan solidų investicinį portfelį, dalyvauja įmonių pirkimo ir pardavimo sandoriuose, jų valdybų veikloje, jį kviečia konsultuoti kompanijos strateginiais klausimais ir už tai siūlo rimtą atlygį. O pasitaikius progai jis kelia bures ir su bendraminčiais išplaukia į kokią nors pasvietę.

Tokia būtų viena „Verslo angelų fondo I“ partnerio, investuotojo, konsultanto Algimanto Variakojo pusė.

Tačiau yra ir kita šios istorijos dalis, kuri susideda ir iš draugų išdavysčių, praskolintų nemažų sumų ir kaip tos skolos jį patį buvo įklampinusios. Bet gyvenimas tuo ir įdomus, kad jame yra kur kas daugiau spalvų, nei juoda ir balta. Jis save pristato, kaip daugiausia išbandžiusiu ir klaidų pridariusiu žmogumi, kuris ir ateityje ant savo gyvenimo burės brėš naujus ir naujus štrichus.

Originalių sandorių konstruktorius

1968-aisiais, kai Algimantas dar buvo visiškas pyplys, jo tėtis Algirdas, dirbdamas skaičiavimo mašinų gamykloje „Sigma“ konstruktoriumi su kolegomis sukūrė anuomet unikalų pasauliniu mastu dalyką – skenerį „Rūtą“ ir už tai gavo sovietiniais laikais prestižinę premiją.

„Kietas mano tėvukas buvo. Augo vienkiemyje, Biržų rajone, tai kasdien 10 km pirmyn atgal į mokyklą sukardavo. Gaila, kad sovietai nesugebėjo to produkto išvystyti“, – savo namų, apie kuriuos bus atskira istorija, pavėsinėje vartydamas tai liudijančius dokumentus, straipsnius tuometinėje „Pravdoje“ ir kitur, kalbėjo žinomas investuotojas, save taip pat įvardijęs sandorių konstruktoriumi.

Kažkada, kuomet dar A.Variakojis darbavosi „Finastoje“, esu iš jo paties lūpų išgirdusi man tuo metu įspūdį padariusią istoriją, kaip jis per penkias minutes už konsultacijas 100 tūkst. litų uždirbo. Vėl noriu prie jos sugrįžti, sužinoti, kaip gi tai yra įmanoma.