Anders, šiandien išties daug dėmesio skiriama tvarumui ir visi sutinkame, kad tvarumas yra labai svarbu. Bet klausimas, kiek realiai tvarumo yra įmonių kasdienybėje, o kiek tik kalbų?
Tai yra labai geras klausimas, nes šiandien jau vis sunkiau rasti didelę įmonę, kuri kokiu nors būdu nekalbėtų apie tvarumą, dalydamasi savo pasiekimais ar planais. Tačiau realistiškai įvertinti situaciją tebėra sunku. Daugelis įmonių tvarumą apskritai supranta tik per aplinkosaugos problemą, nors ši sąvoka yra kur kas platesnė. Dar vis nedaug įmonių Lietuvoje ir pasaulyje žino, kokį CO2 pėdsaką palieka jų gaminami produktai ar teikiamos paslaugos.
Daugumai bendrovių trūksta tvarumo strategijos, tuomet neaišku, ką tai įmonei išties reiškia tvarumas, koks yra jos daromas didžiausias poveikis aplinkai ir t.t. Nors bendrovių atstovai sako, kad tai supranta ir žino, bet dalis jų vis tiek neskiria pakankamai laiko ir pastangų tam, kad sukurtų ne popierinę, kuri gulės stalčiuje, o realią tvarumo strategiją. Tikėtina, kad tuomet galima daryti išvadą, kad tvarumo problemos joms dar nėra itin svarbios.
Mes su klientais rengiame tvarumo diskusijas, kuriose aptariame susijusius teisinius ir veiklos aspektus, įmonės tvarumo iniciatyvas ir investicijas, banko vaidmenį mažinant bendrovės poveikį aplinkai. Daliai įmonių tai jau tapo aukščiausios svarbos tema, todėl šiose diskusijose paprastai dalyvauja aukščiausio lygio vadovai ir įmonių akcininkai, taip pat dažnai į susitikimus jungiasi ir paskirti įmonių tvarios veiklos vadovai.
Kaip atpažinti išties tvarią įmonę?
Visų pirma, tvari įmonė turi aiškius tikslus ir ambicijas, žino, kodėl nori tokia būti, kodėl jai tai svarbu. Prisimenu dar 2016 metais, kai kolegos gyrė vieną įmonę, kokia ji gera ir tvari, aš paklausiau, o kaip ji propaguoja tvarumą? Man atsakė, kad ta įmonė prisiėmė finansinę atsakomybę už vietinę krepšinio komandą Lietuvoje, padeda vaikų darželiui ir panašiai. Bet socialinė atsakomybė yra tik vienas iš tvarumo principų, tvarumas – kur kas platesnė sąvoka. Įmonei svarbu turėti ne tik aiškią viziją, bet taip pat ir dokumentuotas, oficialias taisykles, nes kai yra konkrečiai apibrėžta, tai nebėra tiesiog tik galvojimas, o realūs planai, tikslai. Įdiegus nuostatas, kai visi įmonėje dirbantys žino bendrą kryptį, galima geriau komunikuoti, įgyvendinti tuos tikslus. Būna įmonių, kurios pasamdo žmogų, atsakingą už tvarumą ir jau galvoja, kad yra tvari, nes štai yra, kas rūpinasi, kažkas juk ten vyksta. Bet tvarumas turi būti įdomus ir rūpėti visiems darbuotojams, ypatingai, jos vadovams, visi turėtų būti įtraukti į tvarumo vertybes, tikslų įgyvendinimą, kad jaustų atsakomybę, suprastų jos nebuvimo pasekmes. Pavienių įmonės darbuotojų tvarumo neužtenka, jei mes norime išties būti tvarūs.
Svarbu pažymėti, kad net ir dideles CO2 emisijas turinti įmonė šiandien turi visas galimybes gauti finansavimą, jei ji yra aiškiai apsibrėžusi strategiją, kaip planuoja pertvarkyti savo veiklos procesus, diegti naujas technologijas bei ieškoti žaliųjų alternatyvų, kurios padėtų mažinti išmetamų dujų kiekį ir tokiu būdu pasiekti tam sektoriui būdingus aukščiausius tvarumo tikslus.
Taip pat labai svarbūs yra ekspertų iš šalies patarimai ir įžvalgos, kad jie galėtų įvertinti, kaip įmonei sekasi, ar teisingu keliu eina, kokie iššūkiai laukia vienu ar kitu metu, priėmus tam tikrus sprendimus. Galiu duoti pavyzdį, kas vyksta bankuose: mes turime daug skirtingų banko tvarumo politikų, ir daug jų yra susijusių su iškastiniu kuru, kurios yra nagrinėjamos skirtingose šalyse esančių ekspertų. Iš nepriklausomų ekspertų mes gauname teisingą, objektyvų grįžtamąjį ryšį ir žinome, ar mūsų taisyklės ir planai yra pakankamai ambicingi, ar jie yra strategiškai geresni, nei prieš porą metų ir panašiai. Tai ne tik suteikia mums grįžtamąjį ryšį, bet ir patvirtina, kad tai nėra tik kalbos.
Kokia šiandieninė situacija Švedijos įmonėse, kalbant apie tvarumą? Gal galite pateikti keletą nebrangiai kainuojančių kasdienių sprendimų, kuriais galėtų pasinaudoti Lietuvos įmonės?
Kalbant apie nebrangiai kainuojančius sprendimus, sakyčiau, kad tvarumas visgi kainuoja, bet ir atsiperka. Kai keliavau po Baltijos šalis, pastebėjau, kad tai yra šalys, kurios turi labai pigią energiją, pigias dujas, jeigu lyginčiau su Švedija. Pastebėjau, kad jūs turite išties šiltą klimatą patalpose, nes pirmas dalykas, kurį man reikia padaryti, atvykus čia šaltuoju laikotarpiu, tai nusiimti savo šiltą švarką, nes temperatūra patalpose siekia 23 laipsnius šilumos, ko tikrai nėra Švedijoje.
Aš pats savo namuose sumažinu temperatūrą, naudoju saulės kolektorius automobiliui krauti. Vien pradėjęs naudoti švarią energiją, pastebėjau, kad energijos sąnaudos, palyginus su praeitais metais, sumažėjo apie trisdešimt procentų. Jei kiekvienas iš mūsų sumažintume energijos sąnaudas trisdešimt procentų, tai elektros kainos Europoje tikrai pasikeistų. Tai yra vienas dalykas, kaip galima sutaupyti, bet kitas dalykas yra, kad turime matyti ilgalaikį tvarumą kaip galimybę ir tai neturi būti labai brangu, ir gali būti labai didelė grąža. Turime puikių pavyzdžių Šiaurinėje Švedijos dalyje, kur švarią energiją gaminančios įmonės uždirbo milijardus eurų.
Kokie yra 5 esminiai argumentai įmonėms tapti tvarioms? Kur jos laimi?
Visų pirma, dėmesys tvarumo iniciatyvoms yra tiesiogiai susijęs su įmonių ateitimi. Jei neįsitrauksite į tvarumą, daugelyje pramonės šakų arba visiškai pasitrauksite iš verslo, arba galite prarasti didelę dalį rinkos. Be to, reikia įrodyti, kad jūsų verslas šioje vietoje juda į priekį, ir manau, kad turime nemažai pavyzdžių, kurie dar per lėtai žengia tvarumo link. Kai kurios įmonės tai daro dėl klientų reikalavimų, galbūt didžiausių pirkėjų, kurie, pavyzdžiui, nori turėti ne paprastą popierių, o visiškai ekologišką popierių, pagamintą iš perdirbtų medžiagų. Tai tik vienas iš pavyzdžių, tačiau jau dabar atsiranda klientų, kurie nebenori pirkti iš tokių įmonių. Ir jei negalėsite to užtikrinti, galite prarasti klientą. Tad jeigu norite turėti sėkmingai besiklostančią verslo ateitį, turėtumėte apie tai pagalvoti.
Antrasis dalykas yra tai, kad nebūdami tvarūs, jūs negalėsite plėsti savo pardavimų, pasiekti naujų klientų. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra nemažai baldų gamintojų, kurie dirba su įmone „IKEA“, kuri kelia aukštus reikalavimus tvarumui. Tai reiškia, kad įmonės turėtų būti labai suinteresuotos, nes jos gali rasti naują rinką. Jei jos neveiktų tvariai, aš nepirkčiau iš jų, nes nematyčiau jų produkcijos tokiuose tinkluose. Tad būdami tvarūs jūs labai teigiamai galite plėsti savo verslą.
Trečiasis - tvarios įmonės jaunajai kartai arba vidutinio amžiaus žmonėms yra patrauklus darbdavys. Matau, kad ir mano paties vaikams tvarumas tampa labai svarbus, jie nedirbtų įmonėje, kuri neturi vertybių arba nekuria su tvarumu susijusių vertybių, tikslų, ir, manau, kad tokių žmonių vis daugėja. Taigi, jei neturėsite atitinkamų vertybių, negalėsite pritraukti gerų darbuotojų.
Ketvirta priežastis įmonei būti tvariai, yra jos prekės ženklo stiprinimas, Kai skaitote „Financial Times“ ir matote, kad, pavyzdžiui, ta pati „IKEA“ yra dvidešimtuke tvariausių pasaulio šalių, tai gana geras prekės ženklo kūrimas, tiesa?
Penktasis punktas susijęs su bankininkyste. Šiais laikais galite gauti finansinę prieigą geresnėmis sąlygomis, jei esate tvarus. Dabar tai labai akivaizdu, kai kalbama apie energetikos pramonę. Komerciniai bankai tikrai nori vykdyti šiuos atnaujinimo projektus ir jei tai nebus orientuotos į tvarumą investicijos, šiais laikais labai sunku rasti banką, kuris juos finansuotų. Tad jeigu prieš penkerius metus, kai tik buvo kuriama žaliųjų obligacijų rinka, buvo šiek tiek brangu būti žaliuoju, tai šiandien, jei nesate tvarus, galite likti be finansinės pagalbos. O tai yra dar viena gera priežastis būti tvaria įmone.
Kokius finansinius sprendimus jūs siūlote Lietuvos įmonėms, norinčioms būti tvariomis?
Kalbant apie bankinius produktus, „SEB“ banke yra dviejų tipų produktai, skirti tvariam finansavimui. Pirmasis – žaliosios paskolos, kurios yra skirtos tvarių projektų finansavimui (pvz.: vėjo jėgainės, CO2 emisijos mažinimui arba tikslams, kuriais prisidedama prie žaliųjų permainų visuomenėje, pavyzdžiui, kuriant naujas aplinką tausojančias technologijas, ir žaliąsias obligacijas, tai yra fiksuotų pajamų priemonė, specialiai skirta pritraukti pinigų klimato ir aplinkosaugos projektams). Šie žaliųjų paskolų projektai turi atitikti griežtus tvarumo reikalavimus ir tikslingai prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.
Antrasis tvaraus finansavimo produktas – su tvarumu susijusios paskolos. Verslui, norinčiam gauti tokią paskolą, reikia užsibrėžti su tvarumu susijusius tikslus, t. y. reikalinga, kad verslas būtų išanalizavęs, kokia yra tvarumo rodiklių bazė ir kur link verslas planuoja judėti tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.
Šiemet pradėjome verslui Lietuvoje teikti žaliąsias garantijas. Tai yra naujovė Baltijos šalyse, ja bankas tikisi stiprinti tvarumą kuriančių verslų partnerystes ir išplėsti savo žaliųjų paslaugų verslui portfelį. Garantijos yra paspirtis projektams pradiniuose jų etapuose, o vėliau gali būti atvertos papildomos finansavimo paslaugos, pavyzdžiui, įrangos įsigijimui ar užtikrinimui dėl elektros tiekimo.
Visų įmonių siekiamybė yra, jog tvarumas būtų svarbus visiems darbuotojams ir kiekvienas komandos narys jaustų atsakomybę ieškoti naujų sprendimų, kaip užtikrinti įmonės teikiamų paslaugų ar produktų mažiausią poveikį klimatui. Tačiau norėdami tai pasiekti, pirmiausia turi būti skiriamas aukščiausių įmonės vadovų dėmesys. Būtent jie turi aiškiai apibrėžti įmonės tvarumo strategiją bei integruoti ją į įmonės verslo planus.
Svarbu paminėti, kad tvarumo tikslai turi būti ambicingi, t. y. turi atspindėti svarbiausią pokytį ir būti daugiau negu įprasta verslo praktika, palyginti su kitų tame sektoriuje veikiančių įmonių tikslais, ir suderinti su įmonės tvarumo politika.