Kai kurios įmonės pakeitimus daro tik sulaukusios Vyriausybės subsidijų ar paramos. Kitos – imasi veiksmų savarankiškai ir prisiima dėl to kylančią riziką. Viena iš tokių – iš lietuviškų kviečių produkciją maisto ir gamybos sektoriams gaminanti įmonė „Roquette Amilina", daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjusi siekti žaliosios energetikos tikslų.
Jos valdybos pirmininkas Danas Tvarijonavičius įsitikinęs, kad visiems verslams bei gyventojams staiga pereiti tik prie ekologiškų produktų ir žaliosios energijos – neįmanoma. Nereikėtų nuvalkioti ir kartoti žodžio „tvarumas", verčiau ta kryptimi žengti po truputį, neprašant pagalbos iš kitų, kad ateities kartoms būtų geriau.
– Kodėl verslui šiandien ypač reikšminga eiti tvarumo keliu?
– Tas poreikis neatsirado tik šiandien. Galbūt verslas ir visuomenė pradėjo aiškiau suvokti šį poreikį. Visuomenėje vyksta daug diskusijų šia tema, šis žodis dažnai vartojamas ir, sakyčiau, dažnai – nuvalkiojamas bei turi nemažai kontroversijos.
Žodžių junginys „tvari plėtra" atsirado politiniame diskurse 1987-aisiais Jungtinių tautų forume. Jis reiškia – plėtra, tenkinanti šios kartos poreikius ir nepažeidžianti ateinančių kartų interesų. Dabartinė visuomenė tiesiog jaučia padarinius to, į ką anksčiau nekreipė dėmesio. Verslas yra visuomenės atspindys, todėl ir jis reaguoja atitinkamai.
Šiuo metu bene dažniausia diskusijų tema – energijos sąskaitos. Apie tvarią plėtrą galvojantis verslas nemąsto trumpais terminais, labiau į ateitį. Esame tokioje situacijoje, nes ankstesniais metais priėmėme blogus sprendimus, nes labiau rūpėjo, kas vyko tuomet, o ne vyks ateityje. Kartais vadinamoji tvari plėtra iš tikro pažeidžia jos principus – profesionalų balsas negirdimas ir galiausiai priimami netinkami sprendimai.
– ES teikia direktyvas visoms sąjungos šalims, ši kryptis vis dar yra pačios įmonės pasirinkimas, ar jau nebe?
– Drauge su keliais šimtais aukštas pareigas užimančių žmonių, man teko proga tarptautiniame forume kausyti Gro Harlem Bruntland – žmogaus, atnešusio pasauliui sąvoką „tvari plėtra". Tuomet buvo išreikštos mintys, kad reikia rūpintis aplinka, saugoti planetą ir užtikrinti geresnę ateitį jauniems žmonėms. Verslininkai ir vadovai ilgai atsistoję plojo, kai ji pasakė „gerai, kad jūs dabar tą būtinybę priimat. Prieš 30 metų man sakė, jog verslo darbas – uždirbti pelną. Džiugu kad pasaulis keičiasi".
Reikia žinoti, kad jeigu verslas gali neinvestuoti, jis neinvestuoja. Jo pasirinkimai priklauso ne nuo Europos komisijos nurodymų. Viską lemia vartotojų poreikis. Šiuo metu vartotojai ieško žalių, sveikų, ekologiškų prekių. Lietuvos vartotojai vis dažniau renkasi tokius produktus ir net yra pasiruošę kiek daugiau sumokėti. Sąmoningas vartotojas renkasi geresnę produkciją, dėl ko verslai turi pasistengti. O jau vėliau galvojama apie direktyvas. Verslai patys turi mąstyti ir pasirinkti.
– Esate didžiausia Lietuvos kviečių perdirbimo įmonė, iš ko mokotės gamtai draugiškų sprendimų?
– Mes turime vieną didžiausių pramoninio biokuro katilinių Lietuvoje. Projektą pradėjome 2011-aisiais, o baigėme per dvejus metus. Mums reikėjo energetinio sprendimo, veikiančio visą parą, visus metus. Kadangi taikomi maksimalūs reikalavimai, mums reikėjo sprendimo, atitinkančio buvusius ir būsimus standartus. Tai buvo rizikinga ir nepigu, bet laikas parodė, kad vertėjo.
Įžvalgų pateikimas yra vadybininkų darbas. Jie turi matyti ne tik dabartį, bet ir ateitį. Mes nebuvome vieninteliai Lietuvoje, kurie priėmė tokį sprendimą. Mums tuomet atrodė, kad dujų tiekimas ir naudojimas nėra patikimas, nes ilgoje perspektyvoje jos turėtų būti brangios, net jei ir turėsime savo terminalą.
– Bene prieš 7-erius metus verslo praktikoje pradėjote taikyti žaliąsias inovacijas, kas paskatino tokius toliaregiškus sprendimus, kai tai dar nebuvo populiaru?
– Nemažai verslų pasirinko tokius sprendimus jau senokai. Ir šiemet jie nesigaili. Mes nenorėjome prašyti pagalbos, viską įvykdėme patys. Gilus grūdų perdirbimas yra labai imli energijai pramonės sritis. Tai – daug vandens naudojanti pramonės šaka, o kartu sunaudojama ir daug energijos. Todėl mums absoliučiai būtina taupyti vandenį ir minimalizuoti taršą. Kartu būtina optimizuoti savo naudojamą energiją. Visa tai sudėję taikome sprendimus, kurie užtikrina tolesnę įmonės plėtrą, tvarumą ir pelningumą.
– Kiek laiko trunka įgyvendinti vieną ar kitą pakeitimą, pavyzdžiui, pereiti prie aplinkai draugiško kuro? Kokie iššūkiai kyla?
– Nėra vienodų projektų, todėl nėra vieningo atsakymo į šį klausimą. Daug kas priklauso nuo pramonės šakos ir įmonės. Yra paprasta taisyklė – pakeitimus reikia daryti ten, kur suvartojama daugiausiai ir kas verslui labiausiai „skauda". Vieniems aktuali šiluma, kitiems – elektra ir panašiai. Nuo to priklauso ir projekto trukmė, apimtys bei iššūkiai.
Verslui, kaip ir žmogui, galioja ta pati taisyklė – kai vienu metu darai viską, tai gerai nepadarai nieko. Todėl reikia atsirinkti, į ką investuoti remiantis ekonomikos dėsniais. Tikrasis verslo tvarumas yra turėti produktų, kurių vartotojui reikės ir po 10 metų. Tvarūs sprendimai nėra vien ekologija. Apie tai vertėtų pagalvoti ir pradedantiesiems verslininkams, kurie nori čia ir dabar kelti žalias vėliavas. Viską pirma reikėtų paskaičiuoti, nes ekologiniai sprendimai turi atsipirkti ir tuo atveju, kai verslas negauna subsidijų.
– Kokių nuostolių gali patirti verslai rinkdamiesi tvarius sprendimus, ar investicijos atsiperka iškart?
– Rizikos valdymas yra verslo pagrindas, jį atliekant blogai rizikuojama prarasti viską. Kai kurie, anksčiau pasirinkę netikamus energetinius sprendimus, dabar gailisi. Matome, kas vyksta dėl išaugusių energijos kainų. Tad šiuo metu tokie pasirinkimai tampa kritiškais. Jeigu už einamuosius sprendimus verslui nepavyksta sumokėti dabar, tikėtina, nepavyks ir po kelerių metų. Dėl to reikėtų viską apsvarstyti tikrai kritiškai. Tai yra vadybininko profesionalumo kriterijus. Lengvo kelio čia nėra.
– Kaip manote, Lietuvos Vyriausybė pakankamai padeda verslams taikyti žaliuosius sprendimus?
– Man kyla klausimas, ar Vyriausybės darbas yra padėti verslams? Jos pirma atsakomybė – rūpintis piliečių gerove. Partnerystė tarp verslo ir piliečių gerovės kartais atrodo kiek iškreipta. Negaliu vienareikšmiškai vertinti Vyriausybės priemonių. Vienos iš jų buvo vykusios, kitos – nepasiteisino. Labiau iš valstybės mums reikia ne subsidijų, o išmintingų, protingų sprendimų ir mažiau kvailų sprendimų. Pastebiu, kad kol kas dideli ir svarbūs energijos vartotojų klausimai dažnai lieka be atsakymų. Vietoje pinigų dalinimo verslams būtų galima sukurti efektyviai veikiančią energetikos sistemą. Deja, bet valstybės įdirbis kol kas nėra labai geras, nes anksčiau, matyt, buvo arba blogai sudėlioti prioritetai, arba vyko netinkamas jų įgyvendinimas.
– Lietuvoje tvarumas versle sparčiai skinasi kelią, o koks kitų Europos šalių požiūris į mūsų pažangą?
– Nemanau, kad tokios šalys, kaip Vokietija, Prancūzija ar Italija, labai kreipia į mus dėmesį. Šiuo metu energetikos problemą jaučia visa Europa ir mato, kad mes importuojame 65–70 proc. viso savo elektros poreikio. Rinka rodo, kad mums trūksta labiausiai. Akivaizdžias mūsų spragas kitos šalys aiškiai mato, o geras puses labai stengiamės parodyti patys, pasigirti, kokius dalykus darome gerai. Yra ir puikių, gerų projektų, bet kol kas jų dar mažoka.
– Kaip keitėsi jūsų klientų požiūris dėl įmonės tvarumo sprendimų?
– Tai yra papildomas pliusas mūsų klientų akyse. Visos didelės korporacijos rašo tvarumo ataskaitas, mes – ne išimtis. Kasmet deklaruojame emisijas, taršą, sumažinimo planus. Skirtingoms įmonėms šioje srityje sekasi skirtingai. Mūsų atžvilgiu, tvarumas yra vyšnia ant torto. O tortu galėčiau pavadinti konkurencingą produkciją, logistiką, kainą, kokybę. Tuomet klientai renkasi pagal papildomas naudas. Tai, kad mes naudojame tik žaliąją energiją, nelieka nepastebėta. Tuo pat metu reikia pripažinti, kad visi negali naudoti tik žaliąją energiją, tokiu atveju pasaulis sustotų, nes tai, deja, dar neįmanoma.
– Išgyvenote ne vieną krizę, kaip ruošiatės ateinančioms, galbūt numatote galimas rizikas, investuojate, kad nuo jų apsisaugotumėte, mažinate išlaidas?
– Mes gaminame bazinius produktus, kurie būtini daugumai. Jeigu nebūtų krakmolo, nebūtų įmanoma nieko pirkti internetu, nes nebūtų nei dėžučių, nei klijų. Tuo pačiu, mūsų užduotis yra išlaikyti ilgalaikį tvarumą, užtikrinant maksimalų efektyvumą. Turime pažinti savo klientus ir patenkinti jų poreikius. Kol kas tai padaryti sekasi. Esame pasiruošę pateikti produkciją tada, kai jos prireikia, nes mums svarbiausia – klientai.
Taip pat stengiamės įgyvendinti idėjas, naudingas vartotojams ir aplinkai, pavyzdžiui, kuo mažiau buityje vartosime neatsinaujinančio plastiko – tuo bus geriau. Turime atlikti savo darbą profesionaliai, pateikti viską, ko reikia klientui, bet ir už konkurencingą kainą. Tvari verslo strategija turi būti subalansuota ir susidėti iš įvairių sričių. Šioje konkurencingoje ekonominėje aplinkoje stengiamės išlikti kitokie.