O dabar S. Leonavičius juokiasi, kad net artimiausi žmonės jam ir dabar priekaištauja, kad jis nemoka elgtis su pinigais.
„Bet tiek, kiek šiandien turiu, man užtenka, tai kaip ir daugiau man nereikia. O jei žmogui šiandien reikia, tai aš galiu padėti. O kai spauda rašo, kad aš milijonierius, tai kartais su žmona pasijuokiame, kur gi tie mūsų milijonai. Juk visa tai nėra apčiuopiama, materialu, neturiu tų pinigų pasidėjęs, susikrovęs į lagaminą ir kažkur paslėpęs, bet yra įmonė, žmonės. Mano siekis ne pinigai, o kai jiems neturi didelės meilės, tai mažiau nervuojiesi ir jeigu kažką praradai, tai ne bėda“, – sako verslininkas.
Pasak pašnekovo, kai pas žmogų nėra to nuolatinio verkimo, tuomet viskas tvarkoje. Štai kažkas pardavė nekilnojamąjį turtą, o paskui nuolat dejuoja, kad tai padarė ne laiku: „Bet tada tu uždirbai, tuos pinigus išleidai, o jei dabar pirktum, mokėtum brangiau. Viskas yra reliatyvu. Svarbu suprasti tą tvermės dėsnį, kad šiandieninio euro yra viena vertė, o po metų jo bus 80 proc. mažiau.“
Verslininkas neslepia, kas versle vyksta nuolatinis žaidimas: „Man sako: „Parduok verslą, gausi daug.“ Bet to noro parduoti verslą niekada nekilo.“
