Pagal naujus pakeitimus, ūkio subjektai ir gyventojai, nesutinkantys su Aplinkos apsaugos departamento sprendimais dėl mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo arba sumokėjimo, privalės pateikti skundą Komisijai, o jei nesutiks su pastarosios sprendimu, kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Tokia pati tvarka galios ir tuomet, kai bus skundžiami VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ sprendimai dėl mokesčio už aplinkos teršimą.
Atkreipiame dėmesį, kad ginčijamus sprendimus, susijusius su mokesčio apskaičiavimu už aplinkos teršimą dėl penkių objektų (stacionariųjų ir mobiliųjų šaltinių, gaminių ir pakuočių atliekų bei sąvartyne šalinamų atliekų) tvirtina Aplinkos apsaugos departamentas. Įsigaliojus naujiems pakeitimams, sprendimus dėl mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų (pavyzdžiui, traktorių) priims Valstybės įmonė „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“.
Siekdama padėti Pareiškėjams rengti skundus, Komisija Interneto svetainėje patalpino skundo formos (šablono) pavyzdį, kuriuo galės naudotis mokesčių mokėtojai, ginčydami ne tik aplinkos, bet ir kitų mokesčių administratorių sprendimus.
„Gera žinia ta, kad bylos nagrinėjimas Komisijoje vyksta paprasčiau ir greičiau nei teisme. Skundo nagrinėjimas Komisijoje trunka iki 60 dienų, kai teismuose užtrunka iki dviejų metų ar ilgiau. Pareiškėjai – įmonės ir gyventojai – patys gali save atstovauti bylose, nereikia samdyti advokato ir mokėti žyminio mokesčio. Be to, ginčų perdavimas pirmojoje stadijoje vienai institucijai, leidžia ne tik užtikrinti vienodą praktiką, bet ir pritaikyti teisminėje praktikoje išplėtotus principus ankstesnėje stadijoje”, – pažymėjo Mokestinių ginčų komisijos narė Vilma Vildžiūnaitė.
Svarbu pažymėti, kad įsigalioję pakeitimai ne tik leis greičiau išnagrinėti skundus, bet ir turėtų sumažinti teismų darbo krūvį.
Mokestinių ginčų praktika rodo, kad daugiau nei pusė Komisijos sprendimų (apie 60 proc.) įsiteisėja ir nėra skundžiami teismams. Pavyzdžiui, 2019 m. net 67 proc. sprendimų bylų šalys toliau neginčijo teismui.
Ankstesniais metais (2017 ir 2018 metais) neginčijamų sprendimų dalis sudarė 59 proc. Tai reiškia, kad visais šiais atvejais mokestinis ginčas baigėsi po Komisijos sprendimo priėmimo. Iš apskųstų Komisijos sprendimų 75 procentai sprendimų teismo lieka nepakeisti, t. y. lieka galioti Komisijos priimti sprendimai.
Svarbu ir tai, kad iškilus klausimams dėl ES teisės aktų aiškinimo ir taikymo, Komisija turi teisę kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl išaiškinimo ir šia teise jau ne kartą pasinaudojo. Tokią teisę Komisija įgijo 2010 metais ją pripažinus teismine institucija Teisingumo teismo sprendimu byloje Nr. C-385/09. Gavus Teisingumo teismo sprendimą, ginčas išsprendžiamas jau Komisijoje, todėl tolimesnis kreipimasis į administracinius teismus tampa nebereikalingas.