Neigiami komentarai socialiniuose tinkluose. Kaip apginti savo garbę ir orumą?

Remiantis socialinių medijų naudojimosi statistika Lietuvoje, 2020 m. gruodžio mėn. duomenimis pagal naudojimosi populiarumą Facebook užėmė pirmąją vietą (69,5 proc.), antroje vietoje atsidūrė Pinterest (16,98 proc.), trečioje – Youtube (6,78 proc.). Twitter ir Instagram priskiriami prie mažiau populiarių socialinių tinklų, atitinkamai 2,92 proc. ir 2,51 proc. Svarbiausiu socialinių tinklų elementu yra laikomas asmeninės informacijos aprašas – profilis, kuris apibrėžiamas kaip internete pateikiama tekstinė savęs charakteristika (H. Liu, 2007).

„Jeigu neturi ką gero pasakyti, iš viso geriau patylėti“ (Staten Island, N.Y). Deja, šis posakis nėra taikomas socialiniame tinkle Facebook. Mokslinių tyrimų rezultatai atskleidė, kad feisbuke, išanalizavus 12 tūkst. komentarų, neigiamų įrašų kiekis viršijo teigiamus komentarus santykiu 2:1. Be to, neigiami komentarai feisbuke sulaukia žymiai aršesnių reakcijų ir susidomėjimo iš įvairios aplinkos ir statuso žmonių. Netinkamais yra laikomi komentarai šmeižiantys ar žeminantys kitą žmogų, jo orumą, komentarai, kuriuose yra naudojami necenzūriniai žodžiai, komentarai, žeminantys kitą rasę ar tautą, grasinantys, besityčiojantys, skatinantys smurtauti ir pan.

Dažnos situacijos, kai socialiniuose tinkluose įrašo ar komentaro forma apie konkretų žmogų yra paskleidžiama tikrovės neatitinkanti ir to žmogaus garbę ir orumą žeminanti informacija.

Dažniausiai neigiami komentarai būna adresuoti atskiriems Lietuvoje žinomiems žmonėms, šoumenams arba „žvaigždūnams“. Visuomenėje žinomi žmonės taip turėtų stipriai atkreipti dėmesį, kokia informacija apie juos sklando pirmuosiuose Google rezultatų puslapiuose.

Dėl tokios informacijos paskleidimo Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę tokiems asmenims reikalauti apie juos paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo bei dėl to paskleidimo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kad pažeistos garbės ir orumo gynimas būtų efektyvus, būtina žinoti tokių ginčų specifiką ir pagrindinius aspektus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 str. 1 d. yra nustatyta, kad asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmens garbę ir orumas yra ginami, jeigu yra nustatomos šios aplinkybės:

duomenų paskleidimo faktas;

paskleisti duomenys yra susiję su konkrečiu asmeniu;

duomenys žemina asmens garbę ir orumą;

paskleisti duomenys neatitinka tikrovės.

Šios aukščiau nurodytos sąlygos yra kumuliatyvios. Todėl asmuo, kuriuo manymu buvo pažeista jo garbė ir orumas, privalo įrodyti šių sąlygų egzistavimą.

Duomenų paskleidimo faktas

Pagal pirmąją sąlyga būtina konstatuoti duomenų paskleidimo faktą. Duomenys yra laikomi paskleistais, jeigu apie juos sužino bent vienas trečiasis asmuo. Tai reiškia, kad duomenų perdavimas tam asmeniui, su kuriuo jie yra susiję, nėra laikomas duomenų paskleidimu. Pavyzdžiui, privačiame socialinio tinklo susirašinėjime vieno žmogaus išsakyti teiginiai kitam žmogui apie jo netinkamą poelgį nebus laikomi duomenų paskleidimu. Įprastai ši sąlyga yra tenkinama, jeigu duomenys yra paskleidžiami socialiniame tinkle įrašo ar komentaro forma, kadangi socialinių tinklų specifika užtikrina paskleistų duomenų prieinamumą ir perdavimą tretiesiems asmenims iš karto.

Atkreiptinas dėmesys, kad visuomet yra būtina nustatyti, kokie duomenys buvo paskleisti – žinia ar nuomonė, kadangi galima reikalauti paneigti tik paskleistas žinias, bet ne asmens išsakytą nuomonę.

Žinia yra laikomas asmens teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Žiniai yra taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, kurių atitikties tikrovei negalima patikrinti įrodinėjimo priemonėmis.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad atskirti žinią nuo nuomonės nėra sudėtinga, bet praktikoje tai padaryti – nelengva. Įprastai laikoma, kad tokios frazės, kaip „manau, kad“, „mano nuomone“ parodo, jog yra išsakyta nuomonė. Bet taip yra ne visada. Net jei teiginyje yra naudojami žodžiai „mano nuomone“, „galimai“ ir yra nustatoma, kad jie yra įterpti tyčia, siekiant tik imituoti nuomonės išsakymą, gali būti pripažintas žinios paskleidimo faktas.

Taigi nors dažniausiai ginčas tarp asmenų kyla dėl konkrečių frazių ar jų vertinimo – ypač svarbu įvertinti ir kontekstą, kuriame tie teiginiai buvo paskelbti.

Paskleisti duomenys yra susiję su konkrečiu asmeniu

Pagal antrąją sąlyga yra būtina nustatyti, kad paskleisti duomenys yra susiję su konkrečiu asmeniu, t.y. su tuo asmeniu, kuris teigia, kad paskleistos žinios pažeidžia jo garbę ir orumą. Daugeliu atveju tai nėra sunku nustatyti, jeigu paskleidžiant duomenis socialiniame tinkle yra nurodomas to asmens vardas, pavardė ar kiti duomenys, identifikuojantys konkretų asmenį, arba jeigu socialinio tinklo komentaruose yra tiesiogiai kreipiamasi į kitą socialinio tinklo naudotoją. Praktikoje galimos ir situacijos, kai asmuo, apie kurį yra paskleisti duomenys socialiniame tinkle, yra nepakankamai sukonkretintas. Tokiu atveju šis asmuo privalo įrodyti, kad paskleisti duomenys yra apie jį ir tai žino bei supranta kiti jį pažįstantys žmonės, kurie naudojasi socialiniais tinklais ir galėjo susipažinti su paskleistais duomenimis.

Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu žeminantys garbę ir orumą duomenys yra paskleidžiami taip užmaskuotai, kad šitai gali suprasti tik tas asmuo, su kuriuo tie duomenys yra susiję, ir niekas iš pašalinių šito nesupranta, yra laikoma, kad duomenys nebuvo paskleisti. Toks duomenų paskleidimas yra tolygus jų perdavimui tik tam asmeniui, su kuriuo jie yra susiję.

Duomenys, žeminantys asmens garbę ir orumą

Trečioji sąlyga yra susijusi su nustatymu, ar paskleisti duomenys pažeidžia asmens garbę ir orumą. Šią aplinkybę privalo įrodyti asmuo, kuris reikalauja paneigti paskleistus duomenis. Ar paskleisti duomenys pažeidžia asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas, kuris nustatomas kiekvieną kartą individualiai. Tačiau tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje yra pripažįstama, jog žeminančia asmens garbę ir orumą yra laikoma tokia informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę – ūkinę, komercinę veiklą, kuri menkina konkretaus asmens gerą vardą kitų žmonių akyse. Žeminančios žinios yra ir tokios, kurios asmeniui priskiria bruožus arba poelgius, neatitinkančius reikalavimų, keliamų jam, kaip tam tikram visuomenės nariui.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tokie teiginiai, kuriuose nurodoma, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, paprastai yra laikomi akivaizdžiai žeminančiais asmenį.

Paskleistų duomenų neatitikimas tikrovei

Pagal ketvirtąją sąlyga yra būtina nustatyti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, t.y., kad nurodomi faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams, iškraipomos ar nutylimos įvykių (reiškinių) sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais (reiškiniais) ir panašiai.

Atkreiptinas dėmesys, kad šią aplinkybę, jog paskleisti duomenys yra teisingi ir atitinka tikrovę, privalo įrodyti juos paskleidęs asmuo. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas yra teisingas, kadangi negalima reikalauti, kad asmuo, apie kurį yra paskleisti jo garbę ir orumą žeminantys duomenys, įrodinėtų, jog jis yra garbingas ir nepažeidė nei teisės, nei moralės reikalavimų.

Būtina pažymėti, kad jeigu yra įrodoma, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, jų paskleidimas nebus laikomas garbės ir orumo pažeidimu, net jeigu tie duomenys tam asmeniui, apie kurį jie yra paskleisti, yra nemalonūs ar žeidžiantys. Tačiau, jeigu paskleista žinia ir nepažeidžia asmens garbės ir orumo, ji gali pažeisti kitas įstatymų ginamas asmens teises, pavyzdžiui, teisę į privatų gyvenimą.

Jeigu egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos, galima kreiptis į teismą ir reikalauti, kad būtų paneigti paskleisti duomenys, kurie žemina asmens garbę ir orumą. Tačiau siekiant, kad ginčas būtų išspręstas taikiai ir operatyviai, iš pradžių yra rekomenduotina kreiptis tiesiogiai į duomenis paskelbusį asmenį reikalaujant jų paneigimo. Ir tik jeigu nepavyksta su juo rasti bendros kalbos, yra verta svarstyti galimybę dėl pažeistos garbės ir orumo gynimo teismo tvarka.

Galimybė reikalauti patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Įstatymas numato, kad asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančius ir garbę bei orumą žeminančius duomenis, privalo atlyginti nukentėjusiajam tuo padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 str. 1 d.).

Turtinę žalą gali sudaryti asmens gaunamų pajamų sumažėjimas, turimos reputacijos praradimas, pajamų gavimo galimybės netekimas, išlaidos, susijusios su pažeistų teisių gynimu ir kt.

Patirta neturtinė žala gali būti susijusi su asmens patirtais išgyvenimais, dvasinėmis kančiomis, emocine depresija, ar kitais nepatogumais, kurie buvo patirti dėl tikrovės neatitinkančios ir asmens garbę bei orumą žeminančios informacijos paskleidimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, visuomet atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumą, teisės pažeidimo padarinius ir kitas konkrečiai situacijai turinčias reikšmės aplinkybes.