A.C. Pigou buvo pirmasis, kuris savo knygoje apie ekonomiką ir gerovę panaudojo gyvenimo kokybės sąvoką, tačiau į šią sąvoką nebuvo reaguota ir ji buvo ignoruojama maždaug iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Pasaulyje plačiau kalbėti apie socialinius – ekonominius tyrimus, kaip gyvenimo kokybę ir individo visiškos raidos komponentą pradėta plačiau kalbėti tik 20 amžiuje (Schuessler, Fisher 1985). Nuo to laiko įvairių mokslo sričių atstovai pradėjo analizuoti gyvenimo kokybę ir ją lemiančius faktorius.
Dar visai neseniai korupcija buvo įprastinis reiškinys mūsų kasdienybėje, nes jos dėka lengviau buvo galima sutvarkyti įvairiausius reikalus. Kyšis išspręsdavo sveikatos prieinamumo ir išsaugojimo problemas sveikatos priežiūros įstaigose, mažėjo rizika prarasti vairuotojo teises, padarius kelių eismo nusižengimą, laimėti viešuosius pirkimus, užimti tam tikras pareigas ir pan. Korupcija buvo laikoma įprastu reiškiniu.
Pradėjus socialines kampanijas viešojoje erdvėje ir gyventojų švietimą, įsitraukus valstybinėms institucijoms (Sodra, VMI, Užimtumo tarnyba) į visuomenės informavimą, Lietuvos visuomenės suvokimas, kad korupcija kenkia gyvenimo kokybei, keitėsi. Šį teiginį pagrindžia mokslininkų komanda, atlikusi vartotojų ir ekspertinius tyrimus Rytų Europos šalyse, ir tyrusi, kaip korupcija, būdama viena iš gyvenimo kokybės išorinės aplinkos veiksnių paveikia visuomenės gyvenimo sąlygas Europos Sąjungoje.
Pirmiausiai buvo nustatytos korupcijos formos, kurios dažniausiai pasireiškia Rytų Europos šalių gyventojų praktinėse veiklose: kyšiai, paslaugos suteikimas draugams ir pažįstamiems, piktnaudžiavimas valdžia. Šių formų egzistavimą lemia maža baudžiamoji atsakomybė, technologijų trūkumas, mažos muitinės/pasienio zonos darbuotojų algos, žema muitinės/pasienio zonos darbuotojų kvalifikacija, prasta darbuotojų kontrolė ir valdymas, elektroninių skaitytuvų stoka, nepotizmas ir politinių lyderių nederamas elgsenos modelis
Apklausus 6000 respondentų paaiškėjo, kad 80,8 proc. ukrainiečių, 78,9 proc. Moldovos gyventojų ir 78,2 proc. albaniečių teigia, kad „korupcija yra didžiulė kliūtis visuomenės gyvenimui“.
Korupcija labiausiai įsišaknijusi ligoninėse ir klinikose, pavyzdžiui, Albanijoje, Serbijoje, Ukrainoje ir Moldovoje, teismuose (Albanija), policijoje (Moldova, Serbija), muitinėje (Moldova), švietimo sektoriuje (Ukraina, Moldova), valstybinėse institucijose (Moldova ir Serbija).
Mokslininkai, nagrinėjantys gyvenimo kokybę, susiduria su dar viena problema, kaip atsirinkti iš daugybės rodiklių, darančių įtaką gyvenimo kokybei, pačius svarbiausius ir reikšmingiausius kokybiškam gyvenimui.
Mokslininkės rėmėsi 15 pasirinktų gyvenimo kokybę identifikuojančių indikatorių Europos Sąjungos šalyse 1990-2018 m. laikotarpyje statistika. Nagrinėjamus duomenis apėmė skirtingų šalių, skirtingais metais, atitinkamai 1958, 1973, 1981-1986, 1995, 2004 ir 2007 įstojusių į Europos sąjungą įvairūs ekonominiai rodikliai. 1958 metais į ES įstojo Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija; 1973 m. – Airija, Danija, Jungtinė Karalystė (išstojo iš ES 2020-01-31, tačiau atliekant skaičiavimus šalis vis dar buvo ES narė); 1981-1986 m. m. – Graikija, Ispanija, Portugalija; 1995 m. – Austrija, Švedija ir Suomija; 2004 m. – Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija; 2007-2013 m. m. – Bulgarija, Rumunija, Kroatija.
Atskleista, kad didžiausią įtaką korupcijos paplitimui tarp atskirų šalių grupių turėjo mirtingumo rodiklis, vienareikšmiškai parodantis, kaip šalys geba tvarkytis su sveikatos priežiūros sistema, gyventojų apgyvendinimo tankis, atskleidžiantis gimstamumo ir visuomenės senėjimo problematiką, BVP, tenkantis vienam gyventojui, parodantis šalies ekonominę situaciją, gyvenimo trukmė, tarnaujanti, kaip gyvenimo kokybę apibrėžiantis indikatorius ir pradinį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičius.
Tyrimas atskleidė, kad korupcijai mažinti privaloma koncentruotis į šias gyvenimo kokybę atspindinčias sferas: švietimą, sveikatos priežiūros sistemą ir bendrąją šalies ekonominę situaciją. Švietimą šio tyrimo kontekste nusakė žemą išsilavinimą įgijusių asmenų mentaliteto stoka, nesuvokiant neigiamų korupcijos pasekmių ilgalaikiame kontekste, išsilavinimo indeksas ir žmogaus plėtros indeksas (angl. Human Development Index). Sveikatos priežiūros sistemą apibrėžė mirtingumas, gyvenimo trukmė, išlaidos sveikatos priežiūrai, gyventojų tankis (kas sąlygoja populiacijos dydį).
Daroma išvada, kad pagerinant bent vieną iš įvardintų gyvenimo kokybės rodiklių, korupcijos indeksas turi tendenciją gerėti, t.y. trauktis. Tolimesniuose tyrimuose siūloma detaliau ištirti identifikuotų gyvenimo kokybės rodiklių poveikį korupcijai nacionaliniame lygmenyje.