Ir nors atskleisti taikomos technologijos subtilybių įmonės atstovai kol kas negali, mat kaip tik šiuo metu VGTU mokslininkų padedami ruošia techninę metodo dokumentaciją Valstybiniam patentų biurui, „Geolift Baltic“ įkūrėjas ir inžinierius Valdas Kordušas pabrėžia rezultatus, rašoma pranešime:
„Kiekvieną atliktą darbą galima įvertinti fizikiniais matavimais, skaičiavimais, o dėl mūsų taikomos technologijos pasiekiame tokių rezultatų, su kuriais kitiems varžytis būtų sudėtinga“.
Pastebėti Europos mastu
Nestabilaus grunto ir ant jo stovinčių pamatų, pastatų stabilizavimas geopolimerinėmis injekcijomis, taip pat tokiu pačiu principu atliekamas nusėdusių pastatų pakėlimas, kiek tai yra įmanoma, į jų pradinę padėtį – Skandinavijoje sukurta ir visame pasaulyje išplitusi metodika.
„Šiuo ir kitais panašiais metodais domėjomės bei tyrėme rinką nuo 2013-ųjų. Mokėmės Europoje, JAV ir eksperimentavome, iki galiausiai pakreipėme jau esamą technologiją kiek kita nei rinkoje nusistovėjusia linkme bei ištobulinome ją iki atskiro produkto, – apie veiklos pradžią pasakojo jos iniciatorius V. Kordušas. – Nors oficialiai „Geolift Baltic“ įmonę įkūrėme 2020-aisiais, jau esame pasiekę tokių rezultatų, kad mumis susidomėjo Europoje technologijų pokyčius, inovacijas stebinti organizacija „Corporate LiveWire“, kuri pakvietė užpildyti paraišką ir pretenduoti į apdovanojimus tarptautiniu lygiu. Smagu, kad buvome pastebėti ir įvertinti ne tik Lietuvoje ar Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje“.
Tikimasi, kad, technologiją užpatentavus, toliau ji bus parduodama ir plis po pasaulį franšizės pagrindais. Šiuo metu VGTU mokslininkų padedama „Geolift Baltic“ standartizuoja ir formalizuoja jau sukurtą, išbandytą ir sėkmingai taikomą technologinį procesą.
„Mūsų sukurtos inovacijos ypatingai laukiama JAV, kur ir išėjome pirmuosius bazinius mokymus, vėliau išvystytus iki „Geolift“ prekinio ženklo sukūrimo. Plėtra į JAV numatyta 2022–2023 metais“, – įmonės planus vardijo V. Kordušas. Šiuo metu „Geolift Baltic“ veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.
Klaidos tikimybė matuojama sekundėmis
Internete galima rasti ne vieną vaizdo įrašą, kaip nusėdusių, deformuotų grindų, pamatų ar ištisų pastatų problema sprendžiama geopolimerinėmis injekcijomis. Per nedideles grindyse ar pamatuose išgręžtas angas į gruntą įpurškiama geopolimerinės medžiagos, kuri akimirksniu plečiasi ir stingsta, taip sutvirtindama gruntą bei stabdydama tolesnes pastato deformacijas, o jei įmanoma – jį ir iškeldama.
„Visgi technologija – gerokai sudėtingesnė nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, – pabrėžė V. Kordušas. – Šis metodas reikalauja daugybės techninių žinių ir patirties, o klaidos tikimybė skaičiuojama sekundėmis. Mat jei medžiagos bus įšvirkšta ne vietoje ar per daug, pernelyg iškilęs pastatas gali tiesiog sulūžti. Todėl prieš pereinant prie geopolimerinių medžiagų įpurškimo, atliekami itin kruopštūs grunto tyrimai ir inžineriniai viso pastato skaičiavimai, vertinama konstrukcijų būklė. Nes klaidos gali būti itin skaudžios ir brangios, tad prisiimama didžiulė atsakomybė“.
Pastatų defektai pašalinami netrikdant įprastos veiklos ar gyvenimo
Technologija, kuomet pastatų stabilumo klausimai sprendžiami sutvirtinant gruntą geopolimerinėmis injekcijomis, dažnai yra gerokai patrauklesnė alternatyva nei, pavyzdžiui, viso pastato perstatymas ar nuolatiniai kas kelerius metus atliekami remontai, kurie neišvengiami nepašalinus tikrosios problemos priežasties, t. y. nesutvarkius nestabilaus grunto. Aplinkai neutralūs geopolimerai į gruntą gali būti įšvirkščiami bet kuriuo paros metu, darbams atlikti nereikia patraukti įrenginių, baldų ar prekių ekspozicijų, todėl įmonėms, parduotuvėms, gamybai nereikia stabdyti veiklos.
„Pavyzdžiui, esame paskaičiavę, kad vieno konkretaus probleminio 8,5 tūkst. kv. m ploto objekto griovimo ir perstatymo darbai, prieš tai sutvarkius gruntą, būtų trukę dvejus metus, o mūsų siūlomu metodu pastato problemos išspręstos per 3 mėnesius, kai darbus atlikome zonomis, dažniausiai – naktimis, t. y. praktiškai netrikdydami objekto veiklos, kas įprastu statybos būdu būtų tiesiog neįmanoma. Tokių projektų esame įgyvendinę ne vieną. Pavyzdžiui, ypač didžiuojamės Estijos baldų fabrike atliktais pastato sutvirtinimo darbais, dėl kurių ne tik kad gamybos nereikėjo stabdyti – nė robotų, kurių veikimo tikslumas skaičiuojamas šimtosiomis milimetro dalimis, nereikėjo perkalibruoti iš naujo “, – sakė „Geolift Baltic“ inžinierius.
Jei kalbame apie privačius gyvenamuosius namus, geopolimerinių injekcijų pasirinkimas leidžia išvengti remonto ir gyvenimo dulkėse, valymo darbų, baldų stumdymo ar net persikraustymo į laikiną būstą.
Darbas su paveldu – aukštasis pilotažas
V. Kordušas pastebi, jog pastaruoju metu vis dažnesnės tampa ne tik dėl pastatų projektavimo ar statybos klaidų atsirandančios šiuolaikinių pastatų stabilumo problemos, bet prisideda ir gamtoje vykstantys pokyčiai – leidžiasi gruntiniai vandenys, o šie procesai veikia jau ir senosios statybos pastatus.
„Pavyzdžiui, Rygos miestas pastatytas, kaip kartais tarpusavyje su kolegomis sakome, praktiškai pelkėje. Anksčiau tokiose vietose pastatus statydavo ant ąžuolinių rąstinių polių, kurie, kol yra vandenyje, yra tvirtas, patikimas pagrindas. Bet pastaraisiais metais visame mūsų regione gruntinių vandenų lygis ėmė svyruoti 1,5 metro ir tai pradeda veikti ir senuosius pastatus“, – pasakojo ir kaimyninėse šalyse besidarbuojantis V. Kordušas.
Tarp „Geolift Baltic“ išgelbėtų senųjų paveldo objektų – Talino centre stovintys Estijos vyriausybės rūmai, Ilzenbergo dvaro svirnas Rokiškio rajone ir kiti.
Pastaruoju metu geopolimerinės injekcijos taikomos itin plačiai – ne tik pastatų, bet ir transporto infrastruktūros problemoms spręsti, pvz., keliams, oro uostams tvarkyti.