– Kaip „Gjensidige“ bendrovė žvelgia į socialinę atsakomybę? Ką ji reiškia įmonei?
– Socialinė atsakomybė įmonei pirmiausia yra įmonės elgesys – kokios socialinės pozicijos laikosi ir kaip ją praktiškai įmonė įgyvendina. Tai toli gražu nėra vien tik parama vienam ar kitam išsirinktam projektui, kuriam mes pritariame – toks socialinės atsakomybės traktavimas šiandienos visuomenėje yra jau nebeaktualus. Kalbėdami apie socialinę atsakomybę mes savęs pirmiausiai klausiame – o kokį pokytį mes padarysime įmonėje ir visuomenėje?
Mes savo socialinės atsakomybės ideologiją pradėjome kurti įmonės viduje, įtraukdami savo darbuotojus, klausdami, kaip jie supranta įmonės elgseną visuomenėje, kokias atsakomybes kasdien prisiima, kokius visuomenės lūkesčius pastebi. Ir būtent viduje gimė mintis, kad mes, kaip draudimo bendrovė, turime pasirūpinti žmonių saugumu, o pirmiausia – emociniu saugumu. Kiek saugūs jaučiamės emociškai kiekvienas iš mūsų, tiek saugumo jausmo yra ir mūsų visų visuomenėje. Taip įmonėje prasidėjo projektas „Rask laiko pokalbiui“, skatinantis žmones daugiau bendrauti savo artimiausioje aplinkoje, su artimiausiais žmonėmis ir tokiu būdu susikurti didesnį saugumo jausmą namuose, šeimoje, savo laiptinėje, kaimynystėje ar darbe. Jis išaugo į didelį nacionalinį projektą „Rask laiko pokalbiui“, kur skatiname žmones rasti daugiau laiko pasikalbėti su artimiausiais žmonėmis.
Mes įmonėje pirmiausia klausiame savo žmonių – ar toks elgesio pokytis tinka mums? Ar tai būtų kvietimas rasti daugiau laiko pokalbiui su kolegomis, ar mažesnis plastiko naudojimas, ar atliekų rūšiavimas. Bet kuriuo iš paminėtų atvejų tai yra ilgalaikis įmonės įsipareigojimas plėtoti veiklą numatytoje srityje ir tik tokiu atveju galima pakeisti elgesį ir pamatyti ilgalaikių pokyčių. Socialinė atsakomybė yra strateginio plano dalis, kuri kuria vertę.
– Kurias „Gjensidige“ socialinės atsakomybės sritis išskirtumėte kaip svarbiausias?
– Mums svarbus yra žmonių saugumo jausmas, tad daug veiklų darome kviesdami darbuotojus, klientus ir visuomenę daugiau skirti laiko bendravimui. Tai padeda kurti stipresnius žmonių tarpusavio ryšius ir užtikrinti didesnį saugumo jausmą. Šioje srityje bendradarbiaujame ir su ekspertais – „Žmogaus studijų centru“, kasmet kartu su jais rengiame emocinio Lietuvos klimato tyrimą, kuris įvertina, kaip mūsų šalies žmonės emociškai jaučiasi, kokie faktoriai jų geresnei savijautai yra svarbiausi. Per karantiną tokius tyrimus atlikome labai dažnai ir stebėjome bei davėme patarimus, kaip žmonėms saugiau išgyventi užklupusią pandemiją. Lygiai taip pat atliekame tyrimus įmonės viduje – mums svarbu žinoti, kaip jaučiasi mūsų kolegos šioje pandemijos akivaizdoje.
Savo iniciatyvą „Rask laiko pokalbiui“ plėtojame toliau – šiandien stengiamės atkreipti dėmesį į mūsų santykius su kaimynais, kurie tampa fiziškai artimiausi žmonės per karantiną. Kokie mūsų santykiai su greta gyvenančiais žmonėmis ir kaip mes galime vieni kitiems pagelbėti, sukuriant saugesnę aplinką – štai tokius klausimus kviečiame dabar apsvarstyti.
Be to, skatiname tvarumo idėjas įmonėje – nenaudojame vienkartinių indų, plastiko buteliukų, rūšiuojame atliekas ir neatsitraukiame nuo šių idėjų net karantino situacijoje. Puoselėdami savo elgesį įmonės viduje, įtraukdami partnerius ir klientus, šeimos narius, kaimynus, tokiu būdu skleidžiame savo idėjas ir į visuomenę. Kai elgesys įmonės viduje dera su trokštamu pokyčiu visuomenėje – tai ir yra didžiausias socialinis atsakingumas. Daug metų bendradarbiaujame su „Maisto banku“ ir labai palaikome jų iniciatyvas gelbėti dar tinkamą vartoti maistą nuo sunaikinimo, jį operatyviai paskirstyti ir net konservuoti.
Šiandien socialiai atsakingas elgesys yra papildomas įmonės gerumo atributas, bet privalomas turėti dalykas, nes be to įmonė gali nukentėti – šiandien tampa rizikinga nebesielgti atsakingai: kitaip tavęs nesirinks nei darbuotojai, nei klientai.
– Kaip darbuotojus įtraukiate į socialinės atsakomybės veiklas? Kaip jie reaguoja į iniciatyvas?
– Mes esame ta organizacija, kurioje žmonės patys ateina su iniciatyvomis, todėl mums nereikia jų kaip nors ypatingais būdais diegti, o iniciatyvos labiau pačios įgyja naują gyvenimą organizacijoje, kai sulaukia daugelio kolegų palaikymo.
Pavyzdžiui, esame pėsčiųjų žygių, organizuojamų „Trenkturo“, partneriai. Ir jau kelerius metus iš eilės „Gjensidige“ žygiuotojų komanda yra didžiausia – mūsų kolegos patys noriai įsitraukė į iniciatyvą, kurią mes organizuojame visai visuomenei. Žygiuojama šeimomis, kolegomis, visais padaliniais – žmonių net nereikia raginti.
Dauguma mūsų socialinių iniciatyvų kilo iš vidaus, tad darbuotojai labai natūraliai patys jas palaiko, vieni kitus paragina ir tęsia gerų idėjų įgyvendinimą, jas papildydami, modifikuodami, praplėsdami pagal aktualijas.
Mūsų ilgametis kalėdinis aukcionas, kai darbuotojai ir partneriai varžosi dėl savo paaukotų daiktų, o surinktos lėšos aukojamos „Maisto bankui“, gyvuoja jau 13 metų, nepaisant pandemijos, įmonių susijungimų, persikėlimų į naujus biurus ar kitokių pokyčių. Šiemet rengsime aukcioną virtualiu būdu – šią tradiciją bet kokiomis sąlygomis išsaugome, nes ritualai įmonei yra labai svarbūs.
Labai vertiname ir mūsų darbuotojų savanorystę „Maisto banko“ akcijose, bendradarbiavimą su vaikų dienos centru, gyvūnų prieglaudomis – sukuriame visas sąlygas darbuotojams skirti savo laisvą laiką daryti geriems darbams.
– Kurie socialinės atsakomybės veiklų rezultatai jums atrodo reikšmingi ir kuriais galite pasidžiaugti?
– Turime keletą svarbių sričių, kurios yra tapusios „Gjensidige“ tradicijomis – mūsų bendradarbiavimas su „Maisto banku“, bendrovės tvarumo iniciatyvos ir emocinė pagalba visuomenei pasitelkiant pokalbį.
Labai didžiuojuosi projektu „Rask laiko pokalbiui“, kuomet iš vidinės iniciatyvos sugebėjome išauginti projektą iki nacionalinio masto ir jis kasmet įgauna vis naujų aspektų.
Su šiuo projektu susijęs ir vienas iš galbūt nedidelių, bet reikšmingų žingsnių – mūsų įmonės kalėdinės dovanos. Jau kelerius metus savo partneriams ir klientams nebedovanojame materialių dovanų, o joms skirtas lėšas skiriame „Vaikų linijai“, „Jaunimo linijai“, „Sidabrinei linijai“. Taip tęsiame savo projektą „Rask laiko pokalbiui“ ir padedame pokalbių linijoms, į kurias skambina žmonės, kai neturi su kuo pasikalbėti.
Šiemet mūsų dovana nukeliavo į „Sidabrinei linijai“, kuri suteikia galimybę pagyvenusiems žmonėms turėti telefoninį draugą. Dalindamiesi šia žinia su savo partneriais ir klientais, kviečiame ir juos prisidėti prie didesnio emocinio saugumo kūrimo mūsų visuomenėje.
Su „Žmogaus studijų centro“ specialistais psichologais kasmet matuojame Lietuvos emocinį klimatą – siekiame atkreipti dėmesį, kaip jaučiasi mūsų visuomenė ir kokius pokyčius turėtume padaryti, kad gyventume laimingesnėje šalyje. Lygiai taip pat matuojame emocinį klimatą mūsų įmonės viduje – kad žinotume ir galėtume imtis priemonių, kaip kurti saugesnę emocinę aplinką darbe.
Kalbėdami apie emocinį saugumą, mes ruošiame dirvą jaunajai kartai, kuriai svarbu, kaip žmonės jaučiasi, kuri drįsta kreiptis pagalbos ir vertina ne tik materialinį bet ir emocinį rūpestį. Šių vertybių jie ieškos ir ateityje – gyvendami, dirbdami, kurdami mūsų šalies gerovę.
Publikuotas straipsnis yra parengtas įmonės ar organizacijos, kuri pateko į „Atsakingo požiūrio“ apdovanojimus.
„Atsakingo požiūrio“ apdovanojimai – iniciatyva, skirta pagerbti prie Lietuvos gerovės kūrimo prisidedančias įmones ir verslininkus.
Už straipsnio turinį atsako juos atsiuntę asmenys ir jų atstovaujamos organizacijos.
Palaikykite savo atsakingiausiąjį! BALSUOK!