„Švyturio“ darbuotojai sugrįžta į biurus: naujos realybės taisykles kūrė visa komanda

Švelnėjant karantino sąlygoms, netrukus daugumos įmonių biurai ir vėl prisipildys žmonių. Tiesa, vadovai jau dabar pastebi, kad darbuotojų laukia nauja, pokarantininė realybė, kurios gana didelę dalį užims netipiniai reguliavimai. Tarptautinės alaus gamintojos „Carlsberg“ grupės, kuriai priklauso ir pirmaujanti Lietuvos gėrimų pramonės įmonė „Švyturys-Utenos alus“, atstovai pasakoja, kad ruošiantis naujam etapui į susiklosčiusią situaciją žiūrėjo lanksčiai, pirmiausia atliepdami darbuotojų lūkesčius. Trijų skirtingų Baltijos šalių patirtis rodo, kad ateities viltys ir darbuotojų nusiteikimas nėra vienodas, todėl svarbiausia – įsiklausyti į kiekvieną darbuotoją ir nustatyti visiems priimtinas taisykles.

Galimybė pasirinkti priimtiniausią darbo formą

Lietuvoje į „Švyturys-Utenos alus“ biurus darbuotojai kviečiami sugrįžti nuo gegužės 18-osios. Pasak įmonės žmogiškųjų išteklių vadovės Julijos Gedrimės, darbuotojai šią naujieną priėmė skirtingai: „Vieni labai apsidžiaugė, nekantravo grįžti į mėgstamą darbo aplinką ir pagaliau susitikti su seniai matytais kolegomis, kiti reagavo labai atsargiai ir nedrąsiai. Suprasdami, kad tai nėra paprastas grįžimas į sąlygas, prie kurių visi buvome pripratę, ir kad ne visi jau dabar pasiruošę grįžti į aplinką, pilną žmonių, procesą suskirstėme etapais“.

Pirmuoju etapu, darbuotojams, esantiems padidintos rizikos grupėje, įmonė rekomenduoja ir toliau likti namuose, visapusiškai užtikrinant tolesnę sklandžią darbo komunikaciją. Tokios sąlygos galioja ir darbuotojams, auginantiems vaikus: „Suprantame tuos, kurių šeimose yra mažamečių vaikų ir kuriais vis dar tenka rūpintis. Apskritai, šiuo etapu suteikiame daug laisvės savo darbuotojams, manome, jog labai svarbu nedaryti spaudimo ir leisti patiems įsivertinti galimybes bei apsispręsti dėl norimos darbo formos. Siūlome ir dar vieną opciją – tai palaipsninis grįžimas, kai biure dirbama tik dieną ar kelias per savaitę“.

Grįžtantiesiems į darbo vietas – nauji saugumo reikalavimai

J. Gedrimė pasakoja, jog „Carlsberg“ grupės įmonėms daugybę pokyčių teko patirti dar pačioje karantino pradžioje, mat gamybos, logistikos sandėlių, pardavimo komandos neturėjo galimybės rinktis darbo iš namų.

„Mums teko skubiai keisti darbo tvarką, atskirti darbuotojų pamainas taip, kad jos nesusitiktų, o joms keičiantis visos patalpos būtų kruopščiai dezinfekuojamos. Pirkimų komanda dieną naktį ieškojo apsaugos priemonių, kad užtikrintume darbuotojų saugumą. Kad ir kaip banaliai tai skambėtų – žmonės ir jų sveikata yra pats didžiausias mūsų prioritetas. Dėl susiklosčiusios padėties nesyk buvo kartota, jog piniginiai kaštai nesvarbu – būtina apsaugoti darbuotojus. Šis aspektas grupės daryklose visada buvo pagrindinis, todėl šiai sričiai kasmet skiriame šimtatūkstantines sumas. Tai maisto pramonė, tad saugumas ir švara yra pagrindiniai kriterijai“, – pasakoja vadovė.

Pasak jos, grįžtant prie daugiau ar mažiau įprasto įmonės biurų gyvenimo, čia dirbantieji turės išsiugdyti naujus įpročius ir adaptuotis prie kiek pakitusios realybės.

„Darbuotojai jau yra supažindinti su nauja darbo tvarka ir prie jos palaipsniui pratinasi. Psichologiškai priimti pokyčius gal net sunkiau nei praktiškai, tačiau visi puikiai supranta ir palaiko saugumo svarbą. Pirmiausia, perstatėme stalus bent dviejų metrų atstumu, kai kur užsakytos naujos stiklo pertvaros. Bendrose patalpose esantys paviršiai bus valomi ir dezinfekuojami bent triskart per dieną. Visus aprūpinsime veido kaukėmis ir dezinfekciniais skysčiais. Stengiamės apgalvoti visas kasdienybės detales: nuo patekimo į ofiso patalpas iki kavos pertraukėlių, pietų, susirinkimų, pašto ir siuntinių, kabinetų vėdinimo ir net tokių smulkmenų kaip bendro naudojimo rašiklių pašalinimas iš priimamojo“, – teigia J. Gedrimė.

Siekiant maksimaliai palengvinti susisiekimą su biuru, darbuotojams įmonė siūlo visuomeninio transporto alternatyvą – bendrovės elektrinius paspirtukus. Pagal poreikį dalijami ir didesnę apsaugą užtikrinantys respiratoriai bei vienkartinės pirštinės.

Taisykles galvojo ne tik pagal vyriausybių, bet ir darbuotojų siūlymus

Įmonės žmogiškųjų išteklių vadovė prisimena, jog dar karantino viduryje vidurinės grandies vadovams Baltijos šalyse siųsta apklausa parodė, jog nepaisant susiklosčiusios netipinės padėties, pirmoje vietoje, padedančioje jiems tvarkytis su esama situacija, vadovai nurodė pozityvios nuotaikos ir komunikacijos išsaugojimą. Tai, pasak J. Gedrimės, įkvėpė dar labiau stengtis išlaikyti balansą tarp griežtumo ir pozityvumo.

„Visi suprantame, kad naujos taisyklės įpareigoja, tačiau esame atsakinga komanda ir atsakinga visuomenės dalis – norime užtikrinti maksimalų saugumą ne tik sau, bet ir kitiems. Svarbiausia, išlaikyti pozityvumą, tad šiuo tikslu net priminimus laikytis taisyklių įvairiose biuro vietose išdėliojome naudodami smagias ir draugiškas frazes ir spalvingas nuotraukas. Tikiu, kad net tokios smulkmenos padeda sumažinti įtampą. Be to, kiekvienam grįžtančiajam paruošėme po mažą lauknešėlį su vitaminais, rankų kremais, asmeniniais dezinfekcinio skysčio buteliukais. Norime, kad darbuotojai jaustųsi laukiami.“

Vadovė pasakoja, jog ruošiant naująsias darbo taisykles, daug diskutuota su darbuotojais ir skyrių vadovais, o žmonių įsitraukimas, siūlant įvairius pakeitimus buvo stebėtinai aukštas.

„Teko atsakyti į begalę klausimų, kai kurie jų buvo šiek tiek netikėti, pavyzdžiui, ar galima bus liesti turėklus lipant laiptais, ar reikės plauti rankas, palietus indaplovę, kaip elgtis norint prasilenkti su kolega koridoriuje ir daugybę kitų. Patys aktyviausi pasirengimo procese pasirodė estai – jiems ypatingai svarbu viską nuodugniai išsiaiškinti, išdiskutuoti, apgalvoti kiekvieną detalę ir kiekvieną „jeigu“. Iš šios šalies kolegų gavome ilgiausią siūlymų sąrašą“, – prisimena J. Gedrimė.

Lietuviai ir latviai, pasak vadovės, reagavo mažiau jautriai – keletas trumpų, konstruktyvių klausimų ir jie jau pasiryžę grįžti į ankstesnįjį ritmą.