Pasaulyje paskelbus pandemiją ir prasidėjus karantinui, ne viena įmonė parodė iniciatyvą ir ėmėsi socialinių projektų įgyvendinimo. Skirdami lėšas, žmogiškuosius resursus ir kitus išteklius, jie prisidėjo prie visuomenės kovos su pandemijos padariniais. Teisės firma „Sorainen“ taip pat nusprendė įgyvendinti pro bono iniciatyvą ir prisidėti prie prasmingų projektų sėkmės.
„Mūsų biurai Baltijos šalyse ir Baltarusijoje skyrė 650 valandų konsultacijų duomenų apsaugos, skaitmeninio saugumo, darbo teisės, mokesčių ir kitais aktualiais klausimais. Kiekviena krizė atveria galimybę verslui ne tik prisidėti prie bendruomenės gerovės, bet ir įgyvendinti novatoriškus sprendimus bei keisti verslo modelius. Atrasti sprendimai savo vartotoją ras ir pasibaigus pandemijai“, – įsitikinęs „Sorainen“ vadovaujantis partneris Laimonas Skibarka.
Pirmieji „Sorainen“ siūloma pagalba pandemijos pradžioje pasinaudojo „Act on Crisis“ iniciatyva, šiandien žinoma kaip „Mindletic“. Kadangi dėl neapibrėžtos situacijos daugelis žmonių išgyveno nerimą, ši iniciatyva siekė sukurti profesionalių psichologų konsultacijų platformą.
„Natūralu, kad kalbantis su žmonėmis jautriomis temomis, kyla ne vienas duomenų apsaugos iššūkis. Be to, visi mūsų specialistai iš pradžių dirbo savanorystės pagrindu, todėl ieškojome būdo teisiškai įforminti jų veiklą. Sulaukę pasiūlymo pasinaudoti „Sorainen“ pagalba, nedvejojome“, – prisimena „Mindletic“ vadovė Ieva Vaitkevičiūtė.
Konsultacijomis taip pat pasinaudojo ir technologinius medicinos sprendimus kurianti „Softneta“ – bendrovei teisininkų pagalbos prireikė integruojant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimus įvairiose skaitmeninėse platformose.
„Be „Shared Mission“ nebūtume galėję efektyviai perkelti COVID-19 skirtų algoritmų į „Meddream“ ir „Dycom Library“ platformas. Teisinis reguliavimas nuolat kinta, todėl susigaudyti vis naujuose reikalavimuose be profesionalių teisininkų pagalbos keblu – tai pagrindinis iniciatyvos privalumas“, – sako „Softneta“ finansų vadovė Asta Pranckevičiūtė.
Tapo pamatu ir tolesnei veiklai
Nepaisant pandemijos pradžioje tvyrojusios nežinios, „Shared Mission“ iniciatyvos pradžia buvo ne tik sparti, bet ir sklandi.
„Tuo metu nekilo abejonių dėl šio projekto – žinojome, kad jis krizės akivaizdoje ne tik sustiprins visuomenę ir verslą, bet ir mus pačius. Subūrėme iniciatyvos komitetą, sudėliojome projekto gaires bei viešinimo strategiją. Vėliau sekė atrankos etapas, specialistų paskyrimas ir komunikacija su kandidatais“, – prisimena „Sorainen“ vadovaujantis partneris L. Skibarka.
„Mindletic“ vadovė I. Vaitkevičiūtė prisimena, kad teisininkų komanda padėjo išgryninti vykdomai veiklai svarbiausius žingsnius bei padėjo juos įgyvendinti. Projekto metu parengtos sutartys su iniciatyvos savanoriais, apibrėžtos duomenų kaupimo išmaniojoje programėlėje gairės.
„Dirbdami su „Shared Mission“ projektu, klojome pagrindus mūsų veiklai, mat tiek parengtos sutartys, tiek duomenų apsaugos taisyklės tapo kertiniais mūsų duomenų politikos dokumentais. Teisininkų pagalba buvo visapusiška – jie noriai padėjo ne tik dokumentų rengimo bet ir verslo vystymo klausimais, o įgytas žinias mes sėkmingai taikome ir tolesnėje veikloje“, – tikina I. Vaitkevičiūtė.
Anot „Sorainen“ vadovaujančio partnerio L. Skibarkos, didžiausias iššūkis projekto metu buvo tai, jog reikėjo ne tik identifikuoti svarbiausias konkrečių veiklų teisinio ir mokestinio reguliavimo sritis, bet ir sudėlioti prioritetus, kuriuos klausimus reikia spręsti pirmiausia.
„Buvo labai įdomu susipažinti su tiek kūrybiškų iniciatyvų, tačiau tuo pat metu reikėjo įsigilinti ir suprasti kiekvieno dalyvio poreikius, išgryninti reikalingą teisinę pagalbą ir nuspręsti, kurių klausimų imtis nedelsiant. Klausimų ir problemų spektras platus, o aplinka – greitai kintanti, todėl labiausiai pasiteisino operatyvus ir lankstus bendravimas“, – tikina L. Skibarka.
Dalis svarstytų klausimų – jau ir politikų darbotvarkėje
Kai kurios projekte dalyvavusios iniciatyvos išryškino klausimus, kuriems reikalingas teisinio reguliavimo peržiūrėjimas.
„Peržiūrėdami telemedicinos veiklą reglamentuojančius teisės aktus pastebėjome, kad telemedicinos ir nuotolinių gydytojų konsultacijų reglamentavimas nebeatitinka poreikių, ypač karantino kontekste. Tapo akivaizdu, kad prireiks kur kas didesnio mūsų teisininkų įsitraukimo“, – sako „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Irma Kirklytė.
Pagal ekstremalios situacijos metu galiojantį asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reguliavimą, kuris taikomas ir šiuo metu, nuotolines paslaugas pacientams gali teikti tik šeimos gydytojas, psichikos sveikatos specialistas arba gydytojas specialistas tęstinio gydymo atveju, kai konsultuojami lėtinėmis ligomis sergantys pacientai arba tęsiantieji gydymą ilgą laiką.
„Paskelbus karantiną, šalies sveikatos priežiūros įstaigos pradėjo teikti 53 anksčiau dėl reguliavimo apribojimų neteiktas nuotolines sveikatos priežiūros paslaugas. Svarbu pažymėti, kad tai leista daryti išskirtinėmis sąlygomis, esant ekstremaliai situacijai šalyje, tačiau nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumas pasibaigus ekstremaliai situacijai nėra užtikrinamas“, – pastebi I. Kirklytė.
Šiandien Sveikatos apsaugos ministerija jau svarsto pakeitimus teisės aktuose, reglamentuojančiuose telemedicinos paslaugas ir nuotolines gydytojų konsultacijas. Priėmus teisės aktų pataisas būtų padidintas per nuotolį teikiamų medicinos paslaugų spektras ir prieinamumas.
Prasmingų iniciatyvų gali būti ir ateityje
Anot L. Skibarkos, „Shared Mission“ dalyvius galima išskirti į dvi pagrindines grupes. Viena dalis iniciatyvų norėjo perkelti jau vykdomą veiklą į skaitmeninę erdvę – jiems reikėjo įvairių dokumentų: sutarčių su vartotojais, svetainės privatumo ir BDAR dokumentacijos. Kitą dalyvių grupę sudaro naujai besikuriančios iniciatyvos, kurios pandemijos kontekste pastebėjo tam tikrų paslaugų trūkumą ir nusprendė užkamšyti šią spragą. Šiems projektams reikėjo bendro planuojamos veiklos teisinio ir mokestinio vertinimo, pagalbos steigiant įmonę, įdarbinimo ir veiklos dokumentų.
Tuo tarpu L. Skibarka priduria: „Manome, kad socialinės iniciatyvos svarbios ne tik pandemijos kontekste. Dalis jų padeda su sunkumais susiduriančiai visuomenei, kitos įgalina veikti verslą. Šis gali pasiūlyti ne vieną pažangų, šiuolaikišką problemų sprendimo būdą. Todėl visada aktyviai stebime rinką ir neatmetame galimybės prie prasmingų iniciatyvų prisidėti ir ateityje“, – sako L. Skibarka.
Patarimai, į ką atkreipti dėmesį naujas iniciatyvas vystančiam verslui:
1. Sugalvojus naujos iniciatyvos idėją neskubėkite ruošti nuodugnių teisinių dokumentų. Visų pirma reikėtų idėją pasitikrinti konceptiškai – ar ji įgyvendinama ir neprieštarauja esminiam teisiniam reguliavimui. Tik įsitikinus, kad nėra didelių kliūčių idėjos įgyvendinimui, ją galima vystyti toliau ir imtis dokumentų bei sutarčių ruošimo – taip išvengsite bereikalingo resursų švaistymo.
2. Kurdami naują produktą, kuo labiau įtraukite į procesą klientą. Inovacijų kūrimo procese labai svarbu nuolat klausti klientų nuomonės: ar kuriamas produktas atitinka tikslinės auditorijos poreikius, ką reikėtų pakeisti, kad jis būtų dar funkcionalesnis? Taip užtikrinsite, jog jūsų kuriamas produktas atitiks rinkos poreikius, bus įdomus ir paklausus.
3. Branginkite pokyčius. Pasikeitusi situacija – puiki proga patobulinti savo veiklą, kurti inovacijas. Iš susidariusios situacijos reikia pasiimti kuo daugiau, todėl nelaukite, kol viskas grįš į senas vėžes – taip pamokos liks neišmoktos. Geriau patys tapkite progreso dalimi ir kurkite naujus standartus – geresnį „new normal“!
4. Orientuokitės į skaitmenizaciją. Daugelis verslų, tiek prekių pardavėjai, tiek paslaugų teikėjai, šiandien ieško būdų persikelti į skaitmeninę erdvę. Kadangi nuotolinių paslaugų poreikis didžiulis, būti pasiekiamam internetinėje erdvėje – didelis privalumas jūsų verslui, kuris išliks net ir pasibaigus pandemijai.