„Lewben Art Foundation“ direktorė Ugnė Bužinskaitė taip pat įsitikinusi – prisidėti būtina ne tik prie garsių tarptautinio masto projektų, todėl visai netrukus Vilniaus skveruose po atviru dangumi bus pristatyta Lietuvos menininkų paroda „Homo absentia“.
Tiek Lietuvoje, tiek užsienio rinkose integruotas verslo paslaugas teikianti „Lewben“ įmonių grupė dėl socialinių projektų ir iniciatyvų tapo gerai žinomu socialiai atsakingo verslo pavyzdžiu. „Lewben“ įkūrė grupėje veikiantį ir onkologinėmis ligomis sergančius vaikus remiantį Juozo Kavaliausko atminimo paramos fondą, teikia paramą Vilniaus operos teatrui „Vilnius City Opera“ ir ne pelno organizacijai „Litvak World“, kurios tikslas išsaugoti ir puoselėti LDK žydų kultūrą. Ir, žinoma, ryškiausios „Lewben“ socialinės iniciatyvos – „Lewben Art Foundation“ ir Lietuvos išeivijos dailės fondas.
– Šiandien Lietuvos kultūros lauką jau sunkiai įsivaizduojame be „Lewben Art Foundation“ dalyvavimo meno rinkoje, įvairiausių projektų organizavimo ar finansavimo. Prisimenu jūsų ekspozicijas šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ net nuo 2015-ųjų, taip pat Nacionalinėje dailės galerijoje surengtą ir išskirtinio susidomėjimo sulaukusią parodą „Collecting Hits“. Kaip atsiranda tokie projektai ir kaip gimė mintis įsteigti meno fondą?
V. Kavaliauskas: Manau, kad dar prasmingesnė veikla tampa tada, kai iniciatyva kyla iš reikšmingų asmeniškų paskatų. Juk tai, ką mecenuoti, dažnai žmonės renkasi ir remdamiesi asmeninėmis vertybėmis. Kartu su žmona Rita esame aistringi meno kolekcininkai – savo kolekciją pradėjome formuoti dar iki Lietuvos išeivijos dailės fondo (2010) ir „Lewben Art Foundation“ (2013).
U. Bužinskaitė: Per dešimtį veiklos metų nuolat augome ir judėjome: savo kolekcijoje jau esame sukaupę arti 2000 meno darbų nuo XX a. vidurio ir pristatome daugiau nei 300 Lietuvos ir užsienio menininkų. Vis besiplečiantis šiuolaikinio meno archyvas susideda iš skirtingų medijų kūrinių, pradedant tapyba, skulptūra, fotografija ir baigiant videodarbais, instaliacijomis, performansų dokumentacijomis. Be to, jau galime pasidžiaugti pirmuoju gyvu performansu. Verta pažymėti, kad socialiai atsakinga veikla – ne tik atskirų kultūros, meno projektų mecenavimas, bet ir pavienių menininkų kūrinių įsigijimas.
Kaupiant kolekciją gimsta labai daug idėjų, ką su ja galima nuveikti. Jau esame surengę apie 30 parodų Lietuvoje ir užsienyje. Prisidedame ir prie šiuolaikinio Lietuvos meno sklaidos užsienyje. Vienas pavyzdžių – pirmoji reprezentacinė modernaus ir šiuolaikinio Lietuvos meno paroda Kinijos nacionaliniame dailės muziejuje, kurią organizavo Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija ir Lietuvos Respublikos ambasada Kinijos Liaudies Respublikoje, o mes parodai skolinome kūrinį ir buvome jos mecenatai. Visos šios parodos skirtos visuomenei. Rengiame jas ne tik rodydami savo kolekciją, bet ir bendradarbiaudami su kitomis privačiomis ar valstybinėmis kolekcijomis, pavieniais menininkais.
– „Lewben“ savo ir „Lewben Art Foundation“ vardu prisidėjo prie tokių meno ir kultūros projektų, kaip šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“, Jaunojo tapytojo prizas, rėmėte Lietuvos ir Baltijos šalių šiuolaikinio meno naujienų portalus artnews.lt ir echogonewrong.com. Kodėl pasirinkote tapti mecenatais?
V. Kavaliauskas: Kiekvienas žmogus vienu ar kitu gyvenimo etapu kažkurią savo gerovės dalį nori atiduoti kitam, tik klausimas – kam? Vieni tą dalį skiria savo vaikams, antri – kitų vaikams, treti – ligoninėms, labdaros organizacijoms, dar kiti – kultūrai. Ir tai daro savanoriškai. Kai pajutome, kad mūsų verslas jau yra gana stiprus tiek šalies, tiek tarptautiniu mastu ir kad esame pakankamai subrendę dalį savo pajamų skirti ne tik verslo plėtrai, nusprendėme mecenuoti kultūrą. Viena didžiausių tokių iniciatyvų „Lewben“ gyvavimo laikotarpiu ir yra meno fondas „Lewben Art Foundation“.
– „Lewben Art Foundation“ mecenavo Lietuvos paviljonus 57-ojoje ir 58-ojoje Venecijos bienalėje, pastarojoje Lietuva su Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės ir Rugilės Barzdžiukaitės performansu „Saulė ir jūra“ pelnė „Auksinį liūtą“. Vos prieš kelias savaites paskelbėte, kad ketinate mecenuoti Lietuvos paviljoną, kurį pristatys menininkas Robertas Narkus, Venecijos bienalėje 2022 m. Kodėl būtent Venecijos bienalė?
U. Bužinskaitė: Tai viena reikšmingiausių pasaulinių meno parodų, vykstančių nuo 1895-ųjų kas dvejus metus. Lietuva šioje parodoje pradėjo dalyvauti palyginti neseniai – 1999-aisiais. „Auksinis liūtas“, laimėtas 2019 m., – įrodymas, kad mecenatams verta sutelkti pajėgas ir prisidėti pristatant Lietuvą tokio masto pasauliniuose renginiuose. Tai svarbu mūsų tiek mūsų kultūrai, tiek visai šaliai – apie Lietuvos vizualiųjų menų sceną rašo pasaulinė žiniasklaida, pvz., „The Guardian“, „Saulės ir jūros“ autores Artsy.com įtraukia tarp įtakingiausių metų žmonių menų srityje, operos performanso eksportas įvairiose prestižinėse pasaulio institucijose suplanuotas keleriems metams į priekį. Šiuo ir visais kitais pavyzdžiais norime atkreipti ir esamų ar būsimų kultūros mecenatų dėmesį, norime, kad jų Lietuvoje rastųsi vis daugiau.
– Kokių artimiausių projektų galime tikėtis? Ar dar turime ko laukti šiais metais?
U. Bužinskaitė: Šiais keistais laikais net apie artimą ateitį sudėtinga kalbėti, bet pasaulinė pandemija ir karantinas, apribojęs muziejų ir galerijų veiklą, inspiravo mus sukurti svarbių Lietuvos menininkų parodą atvirose erdvėse. Esame nepaprastai dėkingi, kad projektą įvertino ir Lietuvos kultūros taryba. Tad dar šiais metais ketiname pristatyti „Lewben Art Foundation“ parodą „Homo absentia“. Ji vyks Vilniaus skveruose po atviru dangumi.
V. Kavaliauskas: Dėl pasaulinės pandemijos smarkiai nukentėjus visoms sritims, supratome, kad negalime atsitraukti ir sustabdyti savo nuosekliai vykdomų meno ir kultūros veiklų, o mūsų meno fondas turi adaptuoti savo projektus ir prisitaikyti prie esamos situacijos. Prie pastarosios iniciatyvos pakvietėme prisijungti Lietuvos fotomenininkų sąjungą, Vilniaus miesto savivaldybę ir kitus partnerius ir surengti jaunųjų Lietuvos fotografų parodą lauke.
Publikuotas straipsnis yra parengtas įmonės ar organizacijos, kuri pateko į „Atsakingo požiūrio“ apdovanojimus.
„Atsakingo požiūrio“ apdovanojimai – iniciatyva, skirta pagerbti prie Lietuvos gerovės kūrimo prisidedančias įmones ir verslininkus.
Už straipsnio turinį atsako juos atsiuntę asmenys ir jų atstovaujamos organizacijos.
Palaikykite savo atsakingiausiąjį! BALSUOK!