Anuomet pelninga profesija turėjo savo kainą: vaikystę iki šiol atsimena su siaubu

„Tai būdavo katorga, o ne darbas“, – šiandien sako jau 44 metus kailius dirbantis Virginijus Jakubauskas.

Ir nors Vytauto Didžiojo laikais, anot pašnekovo, kailiadirbystė buvo itin gerbiama profesija, kurios imdavosi net nusigyvenę bajorai, dabar ji jau miršta.

Virginijus – vienintelis Lietuvoje likęs kailiadirbys, dirbantis pagal senąją technologiją: kailius raugia ąžuolo ar eglės žievių nuovire, plauna, džiovina ir skuta juos rankomis. Šią techniką vyras praktikuoja jau šešerius metus.

„Pramonė žygiuoja toliau ir daug ką lemia kaina. Dabar kailius daro dideliais kiekiais ir mastais. Gaminant natūraliu būdu reikia penkis kartus ilgiau rauginti, reikia eglės žievių pririnkti miške, jas išdžiovinti, sukapoti, išvirinti. Kas tokiais dalykais užsiiminės?“ – retoriškai klausia vyras ir rodo kailį, kurį užsimetė ant pečių vos mums atėjus.

Naują projekto IŠLIKĘ istoriją skaitykite čia.