„Tiesog pagalvojau - kodėl gi ne? Jeigu aš nematau, tai reiškia - viskas? Negaliu to daryt? – retoriškai klausė Marius. – Apsisprendžiau, kad noriu išmokti šokti dabar, o ne kažkada vėliau ir ėmiausi tam tikrų žingsnių, kad tą savo norą įgyvendinčiau“.
Pradžia nebuvo lengva. Dauguma šokių mokytojų, išgirdę, kad Marius nemato, leisdavo suprasti, kad ši svajonė – ne jam. „Kai paskambinau Jurgai ir pasakiau, kad esu neregys, buvo tokia pauzė, - prisiminė Marius. – Jau galvojau, kad vėl bandys kaip nors mandagiai man atsakyti. O Jurga sako: tai gerai, ateik. Na, aš ir atėjau“.
Pasak Jurgos, dėl Mariaus teko šiek tiek koreguoti pamokų vedimo įpročius. Mokytojai apie šokių žingsnelius teko daugiau pasakoti, nei juos rodyti. Tačiau rezultatas buvo vertas pastangų.
„Aš labai juo žaviuosi, - prisipažino Jurga. - Jis šoka ir argentinietišką tango, ir lindihopą, ir pramoginius šokius, ir salsą, ir bačatą. Man keista, kaip jam viskas telpa galvoje, nes visi šokiai be galo skirtingi. Jis tikrai gerai labai šoka, puikiai jaučiasi aikštelėj, yra labai muzikalus“.
Intensyvios repeticijos šokių studijoje netrukus virto nuoširdžia draugyste.
„Marius - tai toks džiaugsmo spindulėlis, - sakė Jurga. - Ir man labai gera tokį žmogų turėti šalia, ne mes esame gan panašūs - kraštutiniai optimistai, imam iš gyvenimo viską, ką tik galim“.
„Daugeliui tikrai būtų ko pasimokyt iš tokio žmogaus kaip Jurga, - neliko skolingas Marius. - Ji yra be galo nuoširdi, atvira ir kūrybinga“.
Ryžtingasis Marius jau turi artimiausių tikslų sąrašą – įkurti paramos neįgaliesiems bendriją, laimėti šokių konkursą ir atsidaryti savo masažo kabinetą. Neseniai tą sąrašą papildė dar viena svajonė – nuvykti į Stokholme vyksiantį Eurovizijos dainų konkursą.
O ar keliaus Marius ir Jurga į Švediją, priklausys nuo jūsų, gerbiamieji žiūrovai. Balsavimas, kuriame paaiškės projekto “Draugystė veža” nugalėtojai, prasidės balandžio 23-ią dieną.