Su Žabų šeima susitinkame jų namuose – Pasakiškių kaime. Ir tikrai, ši vietovė verta savo pavadinimo, nes tą dieną Vilniaus mieste nė su žiburiu nebūtų pavykę rasti sniego. O miškų apsuptyje tyliai įsitaisiusios Pasakiškės buvo lyg nuklotos cukraus pudra.
Virtuvėje sinchroniškai zuja Eglė ir jos vyras Gerdas: žmona į orkaitę šauna obuolių pyragą, o vyras ruošia kavą.
Kviesdama prie stalo Eglė prasitaria, kad kiek apvertėme aukštyn kojomis šeimos planus: advento laikotarpiu visa šeima sekmadienio vakaris kepa pyragą ir skaito skaitinius, o dabar tai tenka daryti ryte.
„Kūčių vakarą mums labai svarbu pabūti su artimaisiais. Bet dar labai svarbus yra advento laikas. Nesame mes labai nuoširdžiai praktikuojantys, tikintys katalikai, bet leidžiame vaikas pajusti ir prisiliesti prie to.
Tai šaknys, kurios mus tvirtai laiko: papročiai ir tradicijos. Dėl to mes pasigaminame advento vaikiną ir kiekvieną advento sekmadienį kepame pyragą ir kalbamės, skaitome skaitinius“, – prisėdusi prie stalo, jau su puodeliu arbatos rankoje sako Eglė.