Kaip parodė „Lietuvos draudimas“ visuomenės nuomonės tyrimas, įmonės užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Sprinter“, daugiabučių gyventojai Lietuvoje labiau bijo tik gaisro bei jo sukeltų nuostolių ir vandens užliejimų.
Tas pats bendrovės tyrimas atskleidė, kad siekdami apsaugoti savo būstą nuo vagystės gyventojai dažniausiai renkasi prašyti jį prižiūrėti kaimynų.
DELFI atliko eksperimentą, kurio metu buvo stebima, kaip kaimynai reaguos į praviras kito buto duris. Bute buvo svetimas, nuolat ten negyvenantis asmuo. Matomoje vietoje šalia durų palikome rankinę, nešiojamąjį kompiuterį ir kitus daiktus. Iš buto sklido žmonių balsai.
Didžioji dauguma – 13-a iš 15-os – per kelias valandas pro pravertas buto duris praėjusių kaimynų visiškai nereagavo į neapsaugotą kaimynų turtą. Susirūpino ir į vidų užėjo arba garsiai pasiteiravo, kas atsitiko, tik dvi pro šalį ėjusios praeivės. Nė vienas laiptinės praeivis nepaskambino buto šeimininkams ar nepranešė policijai.
„Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas komentuodamas mūsų atliktą eksperimentą, atkreipė dėmesį į dar vieną bendrovės darytą tyrimą, kuris parodė, kad net keturi penktadaliai daugiabučių gyventojų tiki, kad jų butą apsaugos puoselėjami geri santykiai su kaimynais.
„Net 80 proc. apklaustųjų atsakė, kad tiki, jog kaimynai pastebės ir apsaugos butą nuo vagystės. Dar kita pusė respondentų pasakė, kad tikisi, jog kaimynai mažų mažiausiai paskambins pačiam būsto šeimininkui. Tik keista, kad kai jų paklausėme, kelių kaimynų telefono numerius jie turi, tai paaiškėjo, kad net pusę žmonių išvis nebendrauja tarpusavyje ir tik ketvirtadalis atsakė, kad turi daugiau nei trijų kaimynų kontaktus.
Vadinasi, jeigu tai daugiabutis, turintis 30-40 butų, vieno buto gyventojai turi tik kelių kaimynų kontaktus, o visi kiti arba nebendrauja, arba neturi telefono numerių“, – įmonės užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Sprinter“ atliktą tyrimą komentavo A. Gimbickas.
Visgi, kaip sako Trakų rajono policijos komisariato viršininkas Sigitas Šemis, draugiški santykiai su šalia esančiais gyventojais ir įvairios iniciatyvos, tokios kaip „Saugios kaiminystės“ grupių bendruomenėse kūrimąsis, dažnai padeda apsisaugoti nuo ilgapirščių bei padeda jaustis saugiau.
„Geri santykiai su kaimynais – tikrai labai gera apsaugos priemonė. Pavyzdžiui, kai vieni iš kaimynų išvyksta atostogauti, kiti kaimynas prižiūri pirmųjų gyvenamą aplinką. Nesvarbu, ar tai daugiabutis, ar individualus namas, ar sodas, kai vyksta kažkas įtartino, tarkime anksčiau nematyti automobiliai važinėja aplink ar įtartini asmenys slankioja, kaimynai skambina į policiją ir praneša. Mes visada reaguojame. Tačiau, pirmiausia, tarp šalia gyvenančių žmonių turi vykti geras bendravimas, būti stipri bendruomenė, tik tada tai labai veiksmingas dalykas“, – pasakojo S. Šemis.
Kaip pabrėžia S. Šemis, tokios bendruomenės dažnai veikia tik formaliai, o vagys tai žino.
„Mes kiekvieną dieną susiduriame su saugios kaiminystės bendruomenėmis, grupėmis ir matome, kur jos formalios, o kur tikrai vyskta tas glaudus žmogiškasis ryšys. Tai žinodami nusikaltėliai toje vietovėje, kur pilietiškumas tikrai aukšto lygio, tikrai nedarys nei nuskikaltimų, nei kitų teisės pažeidimų. O kur tos grupės tik formalios, kaimynai net neturi vieni kitų telefonų numerių, tai jos ir yra tik formalios. Jos praktiškai bevertės“, – aiškino Trakų rajono policijos komisariato viršininkas.
Kriminalistai, sekantys vagišių pėdsakais, skirsto nusikaltėlius į dvi grupes. Pirmoji ir pati pavojingiausia – nusikaltėliai, kurie yra pasiekę aukštą profesionalumo lygį ir taikosi į prabangius namus. Tokios vagystės yra ilgai planuojamos, stebimi būsto šeimininkai. Vagys turi jų išvykimo ir grįžimo namo grafikus.
Aiškiai žinoma, kur bus realizuotas pavogtas turtas. Jie nevagia buitinės technikos ir kitų daiktų, o dažniausiai savo grobiu pasirenka grynuosius pinigus, nes vėliau labai sunku įrodyti, kad jie yra vogti.
Taip pat vagiami juvelyriniai dirbiniai, auksas, kuris dažniausiai yra iš karto išlydomas, todėl vėliau beveik neįmanoma nustatyti, kam jis priklausė.
Kita vagišių grupė – asocialūs, priklausomybių turintys asmenys.
„Tokie vagys netgi nusikaltimo metu, būdami bute, suvartoja ten esantį alkoholį. Praėjusių metų pabaigoje netgi buvo užfiksuota, kad šaldytuve suradę šeimininkų paruoštą silkę ją suvalgė. Taip pat iš šaldytuvo mėsą pavogė. Žodžiu, vagia viską, užuolaidas netgi nukabina“, – prisiminė S. Šemis.
Gyventojų turto draudimo vadovas sako, kad bendrovės turimi duomenys taip pat pavirtina, kad iš namų dažniausiai vagiami pinigai ir papuošalai. Taip pat įvairi technika, laikrodžiai, fotografavimo technika, o iš negyvenamų patalpų – žoliapjovės, darbo įrankiai, dviračiai, elektriniai ir benzininiai pjūklai. Pastebima, jog vagysčių skaičius padidėja gegužės-rugsėjo mėnesiais.
„Bendrovės skaičiavimai rodo, kad vidutiniškai vagystės metu iš buto yra padaroma 880 eurų žala, iš namo – 1300 eurų“, – vardijo A. Gimbickas.
Trakų komisariato viršininko pasiteiravus, kaip gyventojai patys galėtų pasirūpinti savo namais, kad, pavyzdžiui, atostogų metu nereikėtų baimintis, ar juose neapsilankys nepageidaujami ilgapirščiai, pašnekovas pirmiausia siūlo kiekvienam individualiai įsivertinti, kokių apsaugos priemonių reikia namams.
„Reikėtų įsivertinti, ką mes saugome ir kiek mums reikia apsaugos. Kompleksinė apsauga tai ne tik durys, langai, spynos, bet ir tai, ar reikia signalizacijos, vėlgi, ar reikia vaizdo kamerų. Kiekvienas iš mūsų savo gyvenamojoje aplinkoje turėtume individualiai tai įsivertinti. Jeigu mes tai padarysime, tai nusikaltėliui taps problematiškiau patekti į mūsų butą. Juk nusikaltelių filosofija – kuo greičiau ir kuo tyliau patekti į butą. Jeigu jis mato, kad saugios durys, saugūs langai ir jam tai bus kliūtis, jis pasirinks kitą butą, kuris nėra toks saugus“, – pasakojo S. Šemis.