Galutinė ir didžiausius iššūkius kelianti šios kelionės dalis – 4,5 tūkst. kilometrų atkarpa nuo Rusijos bazės „Novolazarevskaja“ iki Pietų ašigalio ir atgal, kertant didžiausią planetos ledyną ir susiduriant su 56 laipsnius šalčio siekiančia temperatūra.
Manon Ossevoort kelionę pradėjo 2005 m. nuo savo namų tyliame Nyderlandų miestelyje. Moteris planavo pasiekti piečiausią Afrikos tašką. Po ketverių metų buvusi aktorė pasiekė Keiptauną, tačiau jau tada moteris buvo apsisprendusi tęsti kelionę, ir pasiekti Pietų ašigalį, tokiu būdu pakartodama garsiąją 1958 m. sero Edmundo Hillary ekspediciją.
Deja, M. Ossevoort viltys per trumpą laiką pasiekti Pietų ašigalį sudužo moteriai pavėlavus į iš Keiptauno į Antarktidą plaukusį laivą, o tai reiškė ketverių metų pertrauką. Vis dėlto šiai užsispyrusiai moteriai pavyko rasti naujų rėmėjų, todėl ji sugrįžo, kupina dar didesnio ryžto.
Šalčiausiame pasaulio žemyne užsispyrusios moters laukė daug prastesnės sąlygos nei ji tikėjosi: visas kelias buvo nusėtas įtrūkimais, dažnai padengtais sniego sluoksniu, ir savotiškomis sunkiai įveikiamomis ledo bangomis. Šios aplinkybės trukdė važiuoti didesniu nei 10 kilometrų per valandą greičiu.
Keliaudama M. Ossevoort surinko tūkstančius popieriaus lapelių su Europoje ir Afrikoje sutiktų žmonių svajonėmis, norais ir žinutėmis. Keliautoja ketina sudėti šiuos lapelius į senį besmegenį, kurį nulipdys pasiekusi piečiausią planetos tašką.
Prognozuojama, kad „Antarctica 2“ pavadinta komanda kelionės tikslą pasieks gruodžio 10 dieną.