Prieš dvejus metus Kuboje atsiradus belaidžio interneto prieigos taškams, komunistų valdoma sala stipriai pasikeitė. Iki tol saloje beveik nebuvo interneto, o dabar vien per praėjusius metus internetu ėmė naudotis beveik pusė iš 11 milijonų salos gyventojų.
Kubiečiai vis labiau nori geresnių ir pigesnių interneto prieigų.
Internetas Kuboje gana brangus, todėl salos gyventojai juo naudojasi daugiausia palaikyti ryšius su giminaičiais ir su draugais. Internetas pinga, bet 1,50 dolerio mokestis už valandą yra penki procentai 30 dolerių dydžio mėnesio atlyginimo.
Nedidelė dalis gyventojų turi plačiajuostį internetą, nes vyriausybė duoda leidimą įsivesti internetą kai kurių profesijų atstovams – akademikams, žurnalistams.
Šalies telekomo monopolija paskelbė įvesianti internetą visiems gyventojams ir pernai įvedė internetą keliems šimtams namų Havanoje. Rugsėjį žadėta, kad iki 2017 metų pabaigos šią paslaugą suteiks visos salos gyventojams.
Kubiečiai sako, kad tokių pažadų buvo ir anksčiau, tik jie liko neištesėti, todėl daug vilčių dabar nededa. Be to, mokestis už internetą – nuo 15 dolerių mėnesiui – jiems per didelis.
Havanoje valdžios atstovai sako, kad interneto infrastruktūra saloje plėtojama lėtai dėl brangumo, kurio viena iš priežasčių – JAV prekybos embargas. Girdisi ir kritikos, kad valdžia bijo prarasti kontrolę.
Galintys sau tai leisti kubiečiai renkasi į interneto kavines ir prieigos taškus parkuose, kur tenka susidurti su skruzdėlėmis, moskitais ir įvairiomis oro sąlygomis.
Čia jie juokiasi, ašaroja, šūkauja ir šnibžda. Tarp jų šmirinėja juodosios rinkos prekiautojų, siūlančių iš anksto apmokėtas bevielio interneto korteles, ore skamba ateinančių žinučių ir skambučių garsai.