„Istorijos laboratorija“: kodėl Žemaitija yra jūrinė „valstybė“?

Šios laidos pavadinimas – akivaizdi intelektualinė provokacija. Visi žino, kad Žemaitija nėra valstybė, o žemaičių ir jūros santykis yra geriausiu atveju estetinis. Kita vertus, nepakankamas šio istorinio regiono praeities pažinimas arba istorikų rašomos baisiai rimtos, tačiau tuo pat metu – nuobodžios knygos, tampa paskata visuomenėje rastis įvairioms pasakoms, mitams ar net konspiracinėms teorijoms apie Žemaitijos istoriją.

Net ir siekiantis atskirti grūdus nuo pelų, į Žemaitijos istoriją besigilinantis žmogus, neturėdamas specialaus išsilavinimo, dažnai pasijunta lyg pasiklydęs miške.

Mat Lietuvos istorinių regionų praeitis istorikų rašomose knygose dažniausiai nėra analizuojama žvelgiant į ją iš kultūrinės atminties perspektyvos ir keliant tokius esmingus klausimus: “Ką apie savo istorinio regiono praeitį turi visų pirma atsiminti aukštaitis ir žemaitis?”; “Kokie istoriniai, kultūriniai, visuomeniniai reiškiniai kūrė taip vadinamą lietuvio ar žemaičio tapatybę ir kuo Lietuvos istorinių bei etnografinių regionų gyventojai yra išskirtiniai vieni kitų atžvilgiu?”; “Kuo galima didžiuotis ir kokius kultūrinės atminties dėmesnis reikia sustiprinti bei išsaugoti ateities kartoms?”.

Šiuos ir kitus klausimus pokalbio metu svarstė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto kultūros istorikai, profesorius Alfredas Bumblauskas, docentas Aurimas Švedas ir istorijos docentas Eugenijus Saviščevas, kurie kartu dirbo ties intriguojančia knyga “Būtovės slėpiniai: Vartai į jūrą”, netradiciniu būdu pasakojančią apie Žemaitijos praeitį.