Išskirtiniame interviu Delfi.lt jis papasakojo, kaip jo šeima gyveno po visą Lietuvą sukrėtusių žudynių parduotuvėje „Svainija“ ir kodėl nutarė slapstytis nuo teisėsaugos.
„Okuličiaus pavardę nešioti Panevėžyje buvo tikrai nemažas iššūkis – nors ir nuo 1996-ųjų praėjo 27 metai, bet ta istorija kažkaip visą gyvenimą mus seks iš paskos“, – prisipažino 41 metų D. Okuličius.
Jis kalbėjo apie išskirtinį vakarą, sudrebinusį visą Lietuvą – tuo metu Panevėžį kontroliavo ne vietos policija, o kriminalinio pasaulio veikėjai, kuriems kone visi verslininkai privalėjo mokėti duokles, pinigų banditai pareikalavo ir iš D. Okuličiaus tėvo Rimanto Okuličiaus. Kūčių vakarą nusikaltėliai į jo valdomą parduotuvę „Svainija“ atvažiavo ginkluoti – verslininkas nutarė jiems pasipriešinti ir išsitraukęs ginklą keturis reketininkus nušovė, o dar keturis sužeidė.
„Jeigu ne aš, jie mane būtų nušovę“, – yra sakęs verslininkas.
Po šių žudynių Lietuva buvo pasidalijusi į dvi puses – vieni R. Okuličių laikė didvyriu, sugebėjusiu pasipriešinti mafijos šulams, jis net buvo išrinktas metų žmogumi, kiti gi verslininką bandė prilyginti kone nusikaltėliui. Iš karto po šio nusikaltimo Okuličių šeimai buvo paskirta valstybės apsauga – verslininko vaikai buvo išvežti į Vokietiją, jų namus pareigūnai saugojo net apie 7 metus, o pareigūnai vis žadėjo, kad šeima galės susikurti naują gyvenimą ir, pakeitę vardus ir pavardes, bus apgyvendinti Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) arba Australijoje, kol galop jiems buvo pasiūlyta persikelti gyventi į Latviją.
Okuličiai tokio pasiūlymo nepriėmė – liko gyventi gimtajame Panevėžyje, kuriame buvo stebimi lyg pro padidinamąjį stiklą.
„Mano tėvas per kiekvienas Kūčias būna kitoks – jis retai kada švenčia Kūčias ar Kalėdas“, – prisipažino R. Okuličiaus sūnus.
Šiuo metu jis nuo Lietuvos policijos slapstosi Ispanijoje – bėgti iš tėvynės jis nutarė, kai sužinojo, kad Panevėžio teisėsaugos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prekybos žmonėmis ir didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos. Jam pavyko ne vienerius metus išlikti nepastebėtam, nors buvo įkūręs automobilių nuomos bendrovę, kuri sėkmingai veikia Alikantės oro uoste ir Torevjechos mieste. Būtent čia dabar D. Okuličius su šeima ir gyvena – Ispanijos teisėsaugos pareigūnai, vykdydami kolegų iš Lietuvos prašymą, verslininką buvo sulaikę, vietos kalėjime jis praleido pusę metų, kol galop į laisvę buvo išleistas už 25 tūkstančių eurų užstatą.
Bet į Lietuvą jis kol kas neplanuoja sugrįžti – vietos teismas nepatenkino Lietuvos prokurorų prašymo ir atsisakė jį išduoti baudžiamajam persekiojimui. Šis sprendimas yra apskųstas aukštesniam teismui – D. Okuličius sakė, kad jeigu vis dėlto Ispanija nuspręs jį išduoti Lietuvai, jis nesėdės rankų sudėjęs ir skundą įteiks galutinius sprendimus priimantiems teisėjams.
„Tada jau spręs Madridas“, – sėkmingai Ispanijoje automobilių nuomos verslą plėtojantis vyras prisipažino, kad jau pavargo slapstytis, nori, jog kuo greičiau ši istorija pasibaigtų ir joje būtų padėtas taškas. Bet pats pasiduoti neketina – Delfi.lt prisipažino, jog nors negali išvykti iš Ispanijos, nes būtų sulaikytas bet kurioje Europos Sąjungos ir pasaulio valstybėje, bet besislapstant kelis kartus buvo atvykęs į Lietuvą. Ir pareigūnai to net nepastebėjo.
Kad yra ieškomas policijos pareigūnų, D. Okuličius sužinojo vos tik atvyko atostogauti į Turkiją – tuo metu jam telefonu buvo pranešta, kad yra sulaikytas panevėžietis, iš Alikantės provincijos į Lietuvą atgabenęs beveik 10 kg kanapių antžeminių dalių.
Daugiau apie tai skaitykite Delfi.lt ir žiūrėkite vaizdo įraše.