Snaiperiai mūšio lauke paprastai vadinami „tyliąja mirtimi“. Nė vienas jų šūvis nebūna paleistas veltui. Tačiau šaudyti taip tiksliai nėra lengva, nes snaiperiai privalo greitai mąstyti, apskaičiuodami kulkų greitį bei kampą, ir būti psichologiškai stiprūs.

Visi snaiperiai varžėsi 12-oje kategorijų, įskaitant šaudymą į taikinius, tikslųjį šaudymą, šaudymą į paskirtus taikinius, šaudymą nuolaidžiu kampu, vidutinio ir ilgo nuotolio šaudymą. Visi šie įgūdžiai turėjo lavinti snaiperių sugebėjimus realiose kovose.

Kad būtų patikrintas snaiperių psichologinis stabilumas, per mokymus buvo taikomos eliminavimo taisyklės, o patys snaiperiai turėjo kovoti nepalankioje aplinkoje.