Klausimėlis gatvėje: kiek lietuviams svarbi Žolinės šventė?

Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje minima Žolinė – padėkos diena už Žemės ir žmogaus darbo vaisius. Atėjus krikščionybei, Žolinė švenčiama ir kaip Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena. Pagal seną tradiciją šią dieną šventinami žolynai, pirmieji javų pėdeliai, pirmasis daržovių krepšelis, darželio gėlės ir vaistažolės. Taip pat nuo seno per Žolinę susitinkama su artimaisiais, bičiuliais ir kaimynais. Kalbinti sostinės gatvėse žmonės sako, kad Žolinė jiems nėra itin svarbi šeimos, giminės ar bendruomenės šventė bei pripažįsta, kad mažai žino apie Žolinės prasmę, ritualus, apskritai, apie šios šventės kilmę. Etnologė Gražina Kadžytė sako, kad šiuolaikinei visuomenei sunku pajusti Žolinės prasmę, kadangi senoji lietuvių žemdirbių sąmonė benueinanti į praeitį. Galiausiai moderniam, miesto žmogui neaišku, už ką ir kam jis turi dėkoti. „Žmogus nežino kam nusilenkti: ar obeliai, kuri nokina vaisius, ar parduotuvės lentynai, ant kurios tuos vaisius randa. Vadinasi, mūsų žemdirbių sąmonė yra nutolusi. Apskritai, žiūrint į mūsų švenčių metų kalendorinę seką dabar žmonės šventę įsivaizduoja kaip kokį nors koncertą, pasilinksminimą ar pasivaišinimą”, – lietuvių sąmonės pokyčius aiškina etnologė.