„Ar gali būti situacija, kai asmuo 10 metų slapta sekamas vien tam, kad VSD surašytų pažymą ir pateiktų Seimo laikinajai tyrimo komisijai? Ar toleruotina situacija, kai pagal vieną kriminalinės žvalgybos tyrimą nesurinkus jokios informacijos pradedamas kitas tyrimas? Ir naudojant abiejų tyrimų duomenis įrodinėjamas asmens kaltės klausimas? Ar toleruotina situacija, kai STT beveik metus laiko bandė ieškoti nusikaltimo, jo vis nerasdavo, tačiau kriminalinės žvalgybos bylą perėmus prokurorui jis nusikaltimą įžvelgė kiekviename pokalbyje? Labai įdomi koncepcija, kai kyšis duodamas už įstatymą, už kurį nebuvo balsuojama. Ar galima duoti kyšį už viešinimo biudžeto perskirstymą, kuris jau buvo perskirstytas. Ar galima duoti kyšį asmeniui už veiksmus, kurių pagal kompetenciją jis negali atlikti“, - klausimus kėlė S. Slapšinskas.
Jis neatmetė varianto, kad nuteistieji kreipsis ir Europos Žmogaus Teisių Teismą.
„Jeigu galima būtų padaryti išvadą, kad buvo kardinaliai pažeistos nuteistųjų procesinės teisės, kurias garantuoja Europos Žmogaus Teisių Konvencija, natūralu, ginčas gali būti EŽTT net ne vienu, o keliais klausimai“, - sakė jis.
Sprendimas turėjo būti skelbiamas dar praėjusią savaitę, bet dėl vieno teisėjo ligos jis buvo atidėtas. Kasacinius skundus pateikė visi 5 nuteistieji, Eligijus Masiulis, Raimondas Kurlianskis, Vytautas Gapšys, Šarūnas Gustainis bei Gintaras Steponavičius, jie visi siekia išteisinimo.
Skundus pateikė ir nuteistų juridinių asmenų: Liberalų sąjūdžio, „MG Baltic“ bei Darbo partijos atstovai. Prokurorai pernai lapkričio 22 d. priimtu Apeliacinio teismo nuosprendžiu liko patenkinti, todėl jo neskundė.