Pasak jo, nors žmonės pamažu grįžta į miesto viešas erdves ir kartais būdami lauke netgi nebedėvi kaukių, situacija vis dar išlieka įtempta ir vis dar galioja labai daug taisyklių – biuruose kaukės vis dar dėvimos, atsisakoma susirinkimų, visi valgo atskirai.
„Situacija yra pakitusi, daug verslų neatlaikė to išbandymo, paskelbė bankrotus, daug turėjo pakeisti verslo modelius ir persikelti į virtualią erdvę arba optimizuoti procesus. Manau, kad tai dar ne pabaiga, dar laukia ilgas kelias, kol atsistatys ekonomika ir žmonių gyvenimas grįš į normalią būklę. Tada galėsime vertinti, kiek koronos viruso poveikis atsispindės toliau“, – pasakoja jis.
Mieste po truputį vėl pradeda veikti maitinimo įstaigos, sporto klubai, bet daug smulkių verslų neatlaikė krizės išbandymo ir turbūt jau nebeatsidarys.
M. Skrupskelio manymu, Kinijai įveikti koronavirusą pavyko dėl griežtų karantino taisyklių, privalomo kaukių dėvėjimo, į ką reikėtų labiau atsižvelgti ir Lietuvoje. Dabar Kinijoje labiausiai nerimą kelia nauji įvežtiniai koronaviruso atvejai.
„Iš Uhano matėme reportažus, kur gydytojai, kurie atvyko padėti jau pajudėjo į savo namus, į provincijas, iš kurių atkeliavo. Buvo daug ašarų, pasididžiavimo, emocijų tarp Kinijos žmonių, kurie dar kartą patikėjo savo tauta, buvo labai jautru stebėti“, – sako jis.
M. Skrupskelis džiaugiasi, kad vėl gali pasimėgauti pasivaikščiojimu parke ar kavos atsigėrimu mieste, kas dabar įgavo visai kitokią vertę. „Esu laimingas, nes, atrodo, dabar viskas eina tik geryn“, – kalba jis, vildamasis, kad susitelkus krizė greit bus įveikta ir Lietuvoje.