Oželytė – apie du Nepriklausomybės aktus su skirtingose vietose esančiais parašais

Ar Lietuva teisingame kelyje? Ar tokią ją matė Nepriklausomybės akto signatarai? Apie tai „DELFI Dienoje“ - pokalbis su Nepriklausomybės akto signatare Nijole Oželyte.

– Prieš 29-erius metus pasirašėte Nepriklausomybės aktą. Kokie jausmai grįžta? – Aš nebuvau verta, yra absoliučiai didingas dalykas. Ar įsivaizduojate, ką reiškia stovėti svarbiausioje vietoje tuo metu, kai keičiasi epochos. Tai neįtikėtina. Mano vaikystės svajonės galbūt ir kvailos, bet aš vaikystėje norėjau nuveikti kažką, būti didvyre. Signatarai nebuvo didvyriai. Aš manau, kad tai buvo likimo dovana, kurios nebuvau verta. Tai vertingiausia, kas įvyko gyvenime. Tai buvo labai prasminga, net jeigu dienos vakare būtum numiręs, būtų vis tiek verta tai išgyventi. Aš turiu labai didelę skolos jausmą tiems žmonėms, kurie mane ten išsirinko. Kuo daugiau laiko praeina, tuo labiau tai jaučiu. Nebuvau to verta, nenusimaniau daug ko politikoje. Aš tikrai nedovanojau laisvės.

– Ką darėte padėję parašus?

– Ten buvo kitaip. Iš pradžių balsavome, paskui jie buvo suskaičiuoti. Paskui pradėjo kilti Lietuvos simbolis, o rusiškas herbas užsidengė. Tai buvo epochos galas. O vėliau prasidėjo kiti dalykai. Jūs turite du nepriklausomybės aktus. Vienas – kaip buvo pasirašyta, o kitas – kompiuteriu padirbėta, iškeltos kai kurios pavardės į matomesnes vietas. Paradoksas, tačiau aš esu labai dėkinga tiems lenkams, kurie susilaikė. Tada buvo svarbu, kad niekas nebalsuotų prieš. (…) Bet mūsų visi komunistai, kuriems aš priklausiau ir girdėjau slapčiausius dalykus... Tai yra fantastika, kažkada apie tai reikės parašyti knygą. Aš esu dėkinga likimui. Brazauskas gi rėkė, kad tai yra Landsbergio provokacija, kad nieko neliks, bet aš jų nesmerkiu. Bet tik dabar aš suprantu, kokie mes buvome naivūs.

– Grįžtant prie dviejų aktų. Norite pasakyti, kad vienas yra netikras?

– Taip. Ten yra Brazausko parašas viršuje padėtas, nors jis tikrai ten pasirašė kažkur gale. Man yra kažkas taip sakę, kad viskas buvo padaryta kompiuteriu.(...) Jie liko savo pozicijose, visi tie teisėjų skandalai – čia gi senos istorijos, seni skandalai. Viskas liko jų rankose. Jie nurimo ir viskas gerai buvo toliau.