Pontifiką Rygos oro uoste pasitiko prezidentas Raimondas Vėjuonis, Latvijos ambasadorius prie Šventojo Sosto, keli dvasininkai, kariai.
Du vaikai iš katalikiškų mokyklų dovanojo Šventajam Tėvui gėlių.
Laisvei puoselėti reikia ir atskirų žmonių, ir visuomenės tobulėjimo, sakė popiežius Pranciškus, šalies nepriklausomybę įvardijęs ne tik kaip „dovaną, bet ir užduotį kiekvienam“.
Pasveikinęs Latviją su nepriklausomybės šimtmečiu, popiežius teigė, kad šalis praeityje susidūrė su sudėtingais socialiniais, politiniais, ekonominiais ir dvasiniais sunkumais, bet šiandien tapo vienu svarbiausių regiono kultūrinių, politinių ir laivininkystės centrų regione.
Šventasis Tėvas sakė, kad latviams galimybę išgyventi ir vystytis suteikė „dvasinis gebėjimas pamatyti giliau“, pasireiškęs solidarumo, gailestingumo ir tarpusavio pagalbos gestais.
Pasak jo, tai suteikė latviams „kūrybingumo, reikalingo kurti naujus socialinius procesus, nepaisant dabartinio redukcionizmo ir išskyrimo, kuris visada kelia grėsmę visuomenės audiniui“.
Popiežius vėliau vyks prie Laisvės paminklo, ten jis žada susitikti su vaikais, jaunimu ir šeimomis.
Pontifikas tvirtino, kad bendruomenių raida nėra matuojama vien pagal jų turimų prekių ar išteklių kiekį – ji priklauso nuo „jų troškimo skleisti gyvybę ir kurti ateičiai“.
Kalbėdamas Latvijos valdžios ir visuomenės atstovams popiežius skyrė dėmesio ir multireligiškumui.
Pasidžiaugęs katalikų ir kitų krikščioniškų Bažnyčių įtaka šalies istorijai, Pranciškus tvirtino, kad Latvijoje religijų bendradarbiavimas įrodė, jog „bendrystę galima sukurti ir per skirtumus“.
Toks pontifiko pasisakymas atspindi jo siekį vienyti skirtingų atšakų krikščionis.
Vatikano duomenimis, stačiatikiai sudaro 11 proc. Latvijos gyventojų, 21 proc. šios šalies žmonių yra katalikai, o 25 proc. – liuteronai.