Šįkart, tiesa, savininko nuostoliai buvo virtualūs – mat vagystė buvo inscenizuota, o praeiviai gatvėje ją stebėjo video projekcijoje.
Dauguma projekciją stebėjusių Vilniaus gyventojų ir svečių minėjo, kad, jų manymu, būstą geriausiai apsaugo šarvo durys ir draugiški kaimynai. Be to, tikimasi, kad vagys ne į pirmą ir nepaskutinį daugiabučio aukštą nesibraus. Tačiau labiausiai vagims trukdančias priemones – prie apsaugos sistemos prijungtą signalizaciją ir patikimus seifus minėjo vos keletas praeivių.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis atkreipė dėmesį, kad vagysčių iš butų ir namų itin padaugėja per didžiąsias metų šventes, taip pat – vasarą.
„Vagysčių padaugėja, kai žmonės atostogauja ar ilgesniam laikui palieka tuščius namus. Būsimų atostogų įspūdžiai dažniausiai užgožia atsargumą, nepasirūpinama, nei kur paslėpti brangesnius daiktus, nei užtraukti užuolaidas ar žaliuzes, toks butas viliote vilioja vagis“, – sakė policijos atstovas.
Pasak jo, tai, jog vagystės dažniausiai įvyksta naktį – mitas.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ statistika, nusikaltėliai dažniausiai vagia pinigus, dokumentus, tauriųjų metalų papuošalus, kompiuterius, telefonus ir įvairią techniką. Vagys lengvai nuspėja grynųjų pinigų ir dokumentų slėptuves, iš kurių populiariausios yra drabužių spintos, seifai, lovos, bet patikrina ir kitas žmonių mėgstamas slaptavietes – šaldytuvą, knygas, gėlių vazonus, grindis.