Apie V. Megrė knygose užkoduotus antisemitinius naratyvus „anastasijiečiai“ kalbėti vengia. „Delfi“ kalbinta „anastasijietė“ tikino knygose neįžvegusi jokio priešiškumo žydų tautai. Be to, pabrėžė, kad „anastasijiečių šventraščiu“ vadinama V. Megrė parašyta „Skambančių Rusijos kedrų“ knygų serija yra išversta į hebrajų kalbą, o Izraelio gyventojai patys lankėsi skaitytojų susitikimuose su V. Megrė.

Kitų žiniasklaidos priemonių užsienyje kalbinti „anastasijiečiai“ taip pat vengia šios temos ir bet kokią kritiką kone šventomis laikomoms knygoms stengiasi atremti pateisinimais. Populiariausias iš jų – kad žydai minimi tik poroje knygų iš dešimties ir tai – tik keliuose skyriuose, todėl, esą, nereikia iš musės daryti dramblio.

Esama ir kito požiūrio: tiesiog ignoruojami antisemitiniai autoriaus pasisakymai teigiant, kad apie šiuos knygų skyrius nereikia kalbėti. Esą visa esmė – dvasingume ir harmoningame sugyvenime su gamta. Kartais tiesiog bandoma pasiteisinti, jog skaitant antisemitinius kliedesius taip ir nepavyko tiksliai suprasti, ką autorius norėjo pasakyti. Kadangi aiškaus atsakymo tarsi nėra, jokia tolimesnė diskusija – negalima. Žurnalistams „anastasijiečius“ prakalbinti sunku, o jei ir pavyksta, dažniausiai kalbama paviršutiniškai ir tik apie pozityvius dalykus – gyvenimą gamtoje, ekologinį ūkininkavimą, gausias šeimas, meilės erdves ar darnos su aplinka siekį.

Pažymėti
Dalintis
Nuomonės